Teodoro Lepnerio apybraižos „Prūsų lietuvis“ citatos Simono Daukanto veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojamos Teodoro Lepnerio (Theodorus Lepner, 1633–1691) etnografinės apybraižos „Der Preuſche Littauer“ (1744; „Prūsų lietuvis“) citatos ir nuorodos Simono Daukanto veikale „BUDĄ Senowęs–Lëtuwiû Kalnienû ir Ƶámajtiû“ („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Tiriama S. Daukanto pažinties su „Prūsų lietuvio“ tekstu raida. Aptariamas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomas S. Daukanto rankraštis „Marguminai“ ir jame esančios T. Lepnerio knygos citatos, t. y. citatų išrašų istorija, datavimas, turinys. Nagrinėjamas istoriko darbo su šaltiniais pobūdis. Straipsnyje analizuojama 31 nuoroda, citavimo ypatumai ir citatų turinys. Manoma, kad S. Daukantas, turėdamas remtis veikalu, kur Prūsijos kunigaikštystės lietuvis pavaizduotas kaip marginalios mažumos atstovas, keistas sarkazmo vertas objektas, a priori pasirinko faktų reinterpretacijos kelią. Iš subjekto pozicijos ėmęsis aprašyti lietuvių būdą, praeitį, S. Daukantas atliko šaltinio istorinį revizionizmą. T. Lepnerio teksto revizionizmas lėmė citavimo pobūdį: vyrauja parafrazės, laisvas autoriaus minčių persakymas, šaltinio duomenų koreliacijos ir priežastingumo keitimas. Išvadose apibendrinamos S. Daukanto veikale esančios sąsajos su T. Lepnerio tekstu. Nustatyta, kad S. Daukantas gana tiksliai pakartoja šaltinio tekstą ir pateikia tikslią nuorodą 17 kartų. 8 kartus istorikas nurodo klaidingai: nei turinio, nei puslapių požiūriu nėra atitikimo. 6 nuorodų turinys yra imtas iš šaltinio, bet netiksliai pateikti skyrių ir puslapių numeriai.