Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: emilija.kozenevskaja@gmail.com
Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti knygos meno raidos Lietuvoje pažinimą. „Kultūros“ bendrovė skirtina prie ryškiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940) pirmojo dešimtmečio leidyklų. Jos nariai steigėjai buvo aktyvūs to meto visuomenės ir kultūros veikėjai – Steigiamojo Seimo narys Kipras Bielinis, šiauliečiai teisininkai Stanislovas Lukauskis, Kazimieras Šalkauskis, Kazimieras Venclauskis, Peliksas Bugailiškis (abu buvo ilgamečiai valdybos pirmininkai), pedagogai Jonas Murka, Stasys Brašiškis. Bendrovės leidybinė veikla buvo orientuota į pasaulietinį švietimą. Ji leido gerai parinktas, platesniems visuomenės sluoksniams prieinamo turinio knygas, didelį dėmesį skyrė modernių vadovėlių, kitų mokomųjų, mokslo populiarinimo, vaikams skirtų leidinių parengimui. Iš viso pasirodė 173 leidyklos knygos. „Kultūros“ bendrovė ypač nusipelnė puoselėdama meninę savo leidinių kultūrą – stengtasi, kad jie būtų panašūs į Vakarų Europos leidyklų leidinius. Siekdama nustatyti charakteringus bendrovės išleistų knygų meninio apipavidalinimo bruožus, straipsnio autorė de visu išanalizavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų „Kultūros“ bendrovės 114 leidinių. Prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant į nepalankias XX a. trečiojo dešimtmečio knygų gamybos sąlygas, grafikos kūrėjų stoką ir bendras lietuviškosios knygos meninės kultūros tendencijas, „Kultūros“ bendrovė sugebėjo užtikrinti pakankamai aukštą savo leidžiamų knygų meninio apipavidalinimo lygį. Iliustruotų leidinių dalis sudaro apie 70 proc. viso leidybinio bendrovės repertuaro. Atskirų leidinių rūšių meniniame apipavidalinime buvo atsižvelgta į jo specifiką. Sekdama Vakarų Europos leidyklų pavyzdžiu, „Kultūros“ bendrovė apipavidalinti jos knygų ėmė kviesti Lietuvos dailininkus. Iliustracijų bendrovės leidiniams sukūrė Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Giedravičius, Aldona ir Antanas Kazanavičiai. Kai kurioms verstinėms knygoms panaudotos žinomų užsienio dailininkų reprodukcijos (Wilhelmo Buscho, Eugeno Osswaldo, Franzo Müllerio-Münsterio, Paulio Gustave’o Doré). Itin gera spaudos kokybe ir aukšta menine kultūra išsiskiria Vokietijoje spausdintos „Kultūros“ bendrovės knygos, kurios meniniu požiūriu jau lygiavosi į Vakarų Europos leidinius.