ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA
Straipsniai
EMILIJA KOŽENEVSKAJA
Publikuota 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v63i0.4005
PDF

Reikšminiai žodžiai

„Kultūros“ bendrovė
Šiauliai
meninis apipavidalinimas
knygos menas
knygų grafika
Kazys Šimonis
Gerardas Bagdonavičius
Antanas Kazanavičius
Aldona Kazanavičienė
Pranas Giedravičius

Kaip cituoti

KOŽENEVSKAJA E. (2014) „ŠIAULIŲ ,KULTŪROS‘ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA“, Knygotyra, 630, p. 143-166. doi: 10.15388/kn.v63i0.4005.

Santrauka

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas 
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: emilija.kozenevskaja@gmail.com

Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti knygos meno raidos Lietuvoje pažinimą. „Kultūros“ bendrovė skirtina prie ryš­kiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940) pirmojo dešimtmečio leidyklų. Jos nariai steigėjai buvo aktyvūs to meto visuomenės ir kultūros veikėjai – Steigiamojo Seimo narys Kipras Bielinis, šiauliečiai teisininkai Stanislovas Lukauskis, Kazimieras Šalkauskis, Kazimieras Venclauskis, Peliksas Bugai­liškis (abu buvo ilgamečiai valdybos pirmininkai), pedagogai Jonas Murka, Stasys Brašiškis. Bendrovės leidybinė veikla buvo orientuota į pasaulietinį švietimą. Ji leido gerai parinktas, platesniems visuomenės sluoksniams prieinamo turinio knygas, didelį dėmesį skyrė modernių vadovėlių, kitų mo­komųjų, mokslo populiarinimo, vaikams skirtų leidinių parengimui. Iš viso pasirodė 173 leidyklos knygos. „Kultūros“ bendrovė ypač nusipelnė puoselė­dama meninę savo leidinių kultūrą – stengtasi, kad jie būtų panašūs į Vaka­rų Europos leidyklų leidinius. Siekdama nustatyti charakteringus bendrovės išleistų knygų meninio apipavidalinimo bruožus, straipsnio autorė de visu išanalizavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų „Kultūros“ bendrovės 114 leidinių. Prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant į nepalankias XX a. trečiojo dešimtmečio knygų gamybos sąlygas, grafikos kūrėjų stoką ir bendras lietuviškosios knygos meninės kultūros tendencijas, „Kultūros“ bendrovė sugebėjo užtikrinti pakankamai aukštą savo leidžia­mų knygų meninio apipavidalinimo lygį. Iliustruotų leidinių dalis sudaro apie 70 proc. viso leidybinio bendrovės repertuaro. Atskirų leidinių rūšių meniniame apipavidalinime buvo atsižvelgta į jo specifiką. Sekdama Vakarų Europos leidyklų pavyzdžiu, „Kultūros“ bendrovė apipavidalinti jos knygų ėmė kviesti Lietuvos dailininkus. Iliustracijų bendrovės leidiniams sukūrė Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Giedravičius, Aldona ir Antanas Kazanavičiai. Kai kurioms verstinėms knygoms panaudotos žinomų užsienio dailininkų reprodukcijos (Wilhelmo Buscho, Eugeno Osswaldo, Franzo Müllerio-Münsterio, Paulio Gustave’o Doré). Itin gera spaudos kokybe ir aukšta menine kultūra išsiskiria Vokietijoje spausdintos „Kultūros“ bendrovės knygos, kurios meniniu požiūriu jau lygiavosi į Vaka­rų Europos leidinius.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.