Straipsnyje tiriamos dvi lotyniškos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio knygos Kelionė į Jeruzalę laidos – Branevo (1601) ir Antverpeno (1614). Lyginamos abiejų laidų iliustracijos, knygos formatas, antraštiniai lapai ir knygų tipografikos elementai. Palyginti du knygos variantus knygos meno aspektais įgalino išlikę ir naujai publikuoti susirašinėjimo laiškai tarp užsakovo jėzuito Jano Alando, leidėjo Baltazaro Moreto ir kunigaikščio Radvilos reikalų patikėtinio Paryžiuje Oto Paleno (Ottho van der Palen; Otto à Palen). Keliamas klausimas, kodėl knygos leidybai buvo pasirinkta Plantino-Moretų spaustuvė, kai jau buvo išspausdintas Kelionės aprašymas lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis? Straipsnyje keliami ir plačiau nagrinėjami to laiko knygos meno ir spaudos klausimai, lyginant vietinės ir vienos labiausiai Europoje žinomos Plantino-Moretų spaustuvių produkciją.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.