Daugelyje aukštųjų mokyklų jau pirmosios pakopos studijose studentai mokomi savarankiškai atlikti ir aprašyti mokslinį tyrimą, nors jų baigiamieji darbai dar nepriskiriami moksliniams. Dalis moksliniams tekstams keliamų reikalavimų yra bendri visiems, pvz., suformuluoti tyrimo tikslus ir uždavinius, pristatyti darbo metodus, aprašyti atliktą tyrimą ir pateikti išvadas. Tačiau neretai įvairiose mokslininkų diskusijose tenka išgirsti frazę „Mes rašome kitaip“. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas buvo atliktas siekiant moksliškai patvirtinti arba atmesti teiginį, kad skirtingų mokslų sričių tekstai iš tikrųjų yra kitokie. Jame analizuojami ir lyginami pasirinkti pirmosios pakopos humanitarinių ir technologijos mokslų studentų baigiamųjų darbų raiškos aspektai. Tyrimas atliktas remiantis Vilniaus universitete kuriamu Studentų rašto darbų tekstynu, kuris yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiamo projekto „Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas[1]“ dalis. Kadangi humanitarinių ir technologijos mokslų patekstyniuose rasta labai daug ir įvairios struktūros junginių, šiame straipsnyje analizuojamos ne visos šių dviejų mokslo sričių specialybių studentų darbuose vartojamos akademinės frazės, o tik junginiai su lemomis autorius, darbas, objektas, tyrimas, tikslas ir išvados. Atlikus tyrimą patvirtinta prielaida, kad skirtingų mokslų atstovai tiems patiems dalykams įvardinti renkasi kitas kalbines priemones, o skirtingų mokslų sričių tekstai rašomi laikantis skirtingos mokslinio teksto kūrimo tradicijos.
[1] Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos projektas. Projekto trukmė: 2017 m. vasaris–2019 m. lapkritis. Projekto svetainė www.fraziskumas.flf.vu.lt