Žodžių junginiai dvikalbėje leksikografijoje: vokiečių–lietuvių kalbų žodyno analizė
Straipsniai
Lina Plaušinaitytė
Vilniaus universitetas
Skaistė Volungevičienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2016-12-15
https://doi.org/10.15388/LK.2016.22598
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

dvikalbė leksikografija
žodžių junginiai
vokiečių–lietuvių kalbų žodynas

Kaip cituoti

Plaušinaitytė, L. and Volungevičienė, S. (2016) “Žodžių junginiai dvikalbėje leksikografijoje: vokiečių–lietuvių kalbų žodyno analizė”, Lietuvių kalba, (10), pp. 1–22. doi:10.15388/LK.2016.22598.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami žodžių junginių pateikimo leksikografijos veikaluose klausimai, remiantis Didžiojo vokiečių–lietuvių kalbų žodyno (DVLKŽ) ir jame teikiamų junginių analize. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos leksikografijoje ir leksikologijoje vartojamos žodžių junginio sampratos, apibrėžiami atskiri junginių tipai ir įvardijamos problemos, susijusios su mėginimais tiksliai priskirti vieną ar kitą keliažodę konstrukciją konkrečiam junginių tipui. Taip pat keliamas klausimas, kiek smulki ir tiksli turi būti junginių klasifikacija, kad ji atitiktų žodyno rengėjo interesus ir poreikius teikti gerai struktūruotą ir parengtą leksikografinę medžiagą ir kartu tenkintų paprasto vartotojo poreikį greičiausiu būdu gauti jam aktualią informaciją apie vieno ar kito žodžių junginio reikšmę ir neapsunkintų jo informacija apie lingvistinį jį dominančio junginio statusą. Praktinėje dalyje nagrinėjamas junginių pateikimas pasyviajame (receptyviajame) DVLKŽ. Smulkiau aptariami šie junginių teikimo aspektai: įvairių tipų junginių paieškos pagal atskirus junginio žodžius žodyne galimybės, junginių išdėstymo straipsnyje tvarka, junginių pateikimo žodyne forma bei junginių atrankos klausimai, atsižvelgiant į žodyno tipą, tikslus ir vartotojo lūkesčius. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad receptyvios paskirties (skirtame suprasti ir versti svetimosios kalbos tekstus į gimtąją kalbą) DVLKŽ pateikiama nemažai perteklinės informacijos, t. y. laisvųjų ir stabiliųjų junginių ir iliustracinių sakinių, kurių vertimas į lietuvių kalbą, žinant atskirų žodžių reikšmes, nekeltų vartotojui jokių sunkumų. Kita vertus, nemažą teikiamų junginių dalį sudaro tokie savo reikšme daugiau ar mažiau skaidrūs žodžių junginiai, kurie arba atskleidžia kokį nors lemos žodžio reikšmės aspektą, arba jų lietuviškas atitikmuo nėra visiškai pažodinis jų vertimas. Junginių pateikimo žodyno straipsnyje ir jų paieškos galimybių tyrimas rodo, kad junginių priskyrimas konkrečioms lemoms ir jų išdėstymas straipsnyje daug kur yra nesistemingas. Daugiausia nenuoseklumo yra teikiant idiominės reikšmės junginius, kuriems žodyno straipsnyje rombu yra išskirta speciali vieta. Didelė dalis idiominių junginių nepatenka į tą išskirtą vietą, bet pateikiami tarp kitų stabiliųjų ir laisvųjų žodžių junginių. Nuolatinės vietos žodyno straipsnyje neturi ir pragmatemos, be to, neaiškūs pragmatemų ir samplaikų paieškos makrostruktūroje kriterijai.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai