Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo dažnis naudojant žemos priekinės tiesiosios žarnos rezekcijos skalę (LARS skalę)
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Audrius Dulskas
Edgaras Smolskas
Alfredas Kilius
Agnė Čižauskaitė
Narimantas Evaldas Samalavičius
Publikuota 2017-04-12
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2017.2.10627
PDF

Reikšminiai žodžiai

tiesiosios žarnos rezekcija
porezekcinis tiesiosios žarnos sindromas
porezekcinio tiesiosios žarnos sin­dromo skalė
totalinė mezorektalinė ekscizija

Kaip cituoti

1.
Dulskas A, Smolskas E, Kilius A, Čižauskaitė A, Samalavičius NE. Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo dažnis naudojant žemos priekinės tiesiosios žarnos rezekcijos skalę (LARS skalę). LS [Prieiga per internetą]. 2017 m.balandžio12 d. [žiūrėta 2022 m.gegužės19 d.];16(2):102-7. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/10627

Santrauka

Įvadas
Iki 90 proc. pacientų, operuotų dėl tiesiosios žarnos navikų, skundžiasi padažnėjusio tuštinimosi epizodais, nesulaikomu noru tuštintis, įvairaus laipsnio išmatų nelaikymu. Visai neseniai tuštinimosi sutrikimų skalė šiems simptomams vertinti buvo iš­versta į lietuvių kalbą ir patvirtinta naudoti klinikinėje praktikoje.

Tyrimo tikslas
Mūsų tikslas buvo nustatyti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo (ARS) pasireiškimo dažnį ir sunkumą pacientams po tie­siosios žarnos rezekcijos bei išsiaiškinti rizikos veiksnius.

Metodai
Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo skalė buvo išsiųsta 183 pacientams, kuriems nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nacionaliniame vėžio institute buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su totaline mezorektaline ekscizija su­formuojant žarnos jungtį. Iš jų skalę užpildė 111 (atsakomumas – 60,7 %). Kartu tyrėme šiuos galimus blogesnės tuštinimosi funkcijos rizikos veiksnius: lytis, amžius, naviko aukštis, priešoperacinis spindulinis gydymas, laikas po operacijos.

Rezultatai
Iš 111 užpildytų klausimynų 108 buvo užpildyti tinkamai (59 %). 27 pacientams (25 %) ARS nepasireiškė, 26 (24 %) pasireiškė silpnas ARS, o net 55 (56 %) – ryškus. Išanalizavę rizikos veiksnius nustatėme, jog tik laikas po operacijos buvo lemiamas veiks­nys ARS po operacijos pasireikšti (ilgesnis laikas, ne tokie ryškūs simptomai).

Išvados
Daugiau nei pusei pacientų atsirado ryškus tuštinimosi sutrikimas ir tik ketvirtadalis neturėjo jokių skundų. Laikas, praėjęs nuo operacijos, buvo vienintelis teigiamas veiksnys šiems simptomams susilpnėti.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>