Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m.
Originalūs moksliniai straipsniai
E. Bacevičiūtė
Vilniaus universitetas
A. Ekkert
Vilniaus universitetas
K. Noreikaitė
Vilniaus universitetas
K. Ryliškienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-03-01
https://doi.org/10.29014/ns.2020.07
PDF

Reikšminiai žodžiai

migrena be auros
su aura
migrenos diagnozė
MIDAS
specifinis priepuolio gydymas

Kaip cituoti

1.
Bacevičiūtė E, Ekkert A, Noreikaitė K, Ryliškienė K. Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m. NS [Internet]. 2020 Mar. 1 [cited 2024 May 13];24(1(83):55-60. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27762

Santrauka

Įvadas. Migrenos dažnis Lietuvos bendrojoje populiacijoje siekia 18,8 %. Tyri­mo tikslas buvo nustatyti migrenos dažnį, įtaką kasdieniam gyvenimui, gydymo įstaigose nustatytą migreną ir jos gydymą tarp 18-28 m. amžiaus medicinos studentų 2010-2011 m. ir 2019 m.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 478 Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos studentai. 2010-2011 m. tyrime apklausti 252 (am­žiaus mediana – 23,0 ± 7,8 m.), 2019 m. – 226 (amžiaus mediana – 23,0 ± 1,5 m.) studentai. Anketą sudarė klausimai apie galvos skausmą, jo provokatorius, įtaką kasdienei veiklai, var­tojamus vaistus, gydymo įstaigoje nustatytą migrenos diagnozę. Statistinė analizė atlikta SPSS programa, lygmuo laikytas reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Lyginant 2010-2011 m. (27,8 %) ir 2019 m. (27,9 %) laikotarpius, pagal an­ketos duomenis nustatytos migrenos su ir be auros dažnis nepakito (p = 0,98), ja dažniau sir­go moterys (p = 0,02). Skausmas pagal VAS išliko vidutinio stiprumo (p = 0,07), tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui 2019 m. didėjo (p = 0,01). 2019 m. migrena buvo dažniau nustatoma gydymo įstaigoje (10 % vs. 25,4 %, p = 0,03), dažniau vartojami specifiniai vaistai priepuo­liui (5,7 % vs. 19,0 %, p = 0,03) ir profilaktinis gydymas (0,0 % vs. 9,6 %, p = 0,003). Intensy­vesnis skausmas (ŠS = 2,7, p = 0,006) ir auros buvimas priepuolių metu (ŠS = 2,7, p = 0,037) buvo reikšmingi diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje veiksniai. O pats diagnozės nustaty­mas gydymo įstaigoje buvo nepriklausomas veiksnys, lėmęs triptanų (ŠS = 6,9, p = 0,012) ir profilaktinio gydymo vartojimą (ŠS = 30,3 p = 0,036).
Išvados. Lyginant 2010-2011 m. ir 2019 m. laikotarpius, migrenos dažnis išlieka pana­šus. Skausmo stiprumas išlieka vidutinis, tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui didėja. Nors medicinos studentams migrena gydymo įstaigose diagnozuojama dažniau ir specifiniai vais­tai priepuoliui gydyti bei medikamentinė profilaktika vartojama dažniau, tačiau migrenos diagnostika ir gydymas išlieka nepakankami.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai