Finansų technologijų politinė ekonomija: literatūros apžvalga ir pasiūlymai dėl tyrimo darbotvarkės

Anotacija

Straipsnis apžvelgia politinės ekonomijos įžvalgas apie finansų technologijas (fintech) ir formuluoja tyrimų darbotvarkę, remdamasis „interesų, institucijų ir idėjų“ triada. Atskleidžiama, kad politiniai fintech reguliavimo ir plėtros veiksniai iki šiol tirti fragmentiškai; siūlomas preliminarus hipotezių rinkinys apie finansinių skandalų poveikį reguliaciniam griežtumui, priežiūros institucijų architektūros (integruoto vs. fragmentuoto modelio) reikšmę, dviprasmišką centrinių bankų nepriklausomybės ir partinės ideologijos įtaką bei įsitvirtinusių suinteresuotų šalių elgsenos įvairovę – nuo pasipriešinimo iki bendradarbiavimo su startuoliais. Taip pat pabrėžiama galima tarptautinės difuzijos (mokymosi, emuliacijos, konkurencijos ir prievartos) svarba. Straipsnyje siūloma plėsti empirinės analizės lauką, tam atlikti didelių imčių ir kokybinius tyrimus, atsižvelgiant į priežastinį heterogeniškumą tarp šalių ir skirtingų fintech segmentų (pvz., kripto-, mokėjimai, skolinimas). Straipsnyje raginama remtis tradicinėmis politinės ekonomijos teorijomis, tačiau kartu pritaikyti jas pagal fintech lauko specifiką, derinant politinės inovacijų ekonomijos ir technologijų reguliavimo įžvalgas, taip pat atsižvelgiant į didelį naujųjų finansinių technologijų neapibrėžtumą bei spartų kitimą.