Ekonomikos prisitaikymas be demokratinio korporatyvizmo institucijų: Lietuvos eksporto tendencijų analizė
Vertinant iš demokratinio korporatyvizmo perspektyvos, Lietuva yra sunkiai paaiškinamas atvejis. Nors jai nebūdingi instituciniai bruožai, kuriuos kaip svarbius eksporto augimui ir prisitaikymui prie išorės šokų vertina demokratinis korporatyvizmas, ši maža Baltijos ekonomika yra tarp geriausiai šiuo požiūriu vertinamų Europos Sąjungos valstybių. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva tapo viena iš labiausiai ekonominiais ryšiais su išore integruotų šalių ir sugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie reikšmingų skirtingo pobūdžio išorės šokų – Rusijos finansų krizės 1998–1999 m., Didžiosios recesijos 2008–2009 m. ir COVID-19 pandemijos. Šiame straipsnyje analizuojame, kaip skirtingi instituciniai Lietuvai būdingi bruožai veikia jos ekonomikos prisitaikymą bei eksporto ir konkurencingumo dinamiką. Tiriame tokius institucinius veiksnius kaip darbo rinka, valstybės vaidmuo kompensuojant praradimus bei teikiant viešąsias gėrybes, švietimas ir įgūdžių lavinimas bei politinis legitimumas. Lietuvos atvejo analizė gali suteikti vertingų įžvalgų mažų valstybių politinės ekonomijos tyrimams bei diskusijoms apie vidutinių pajamų spąstus.