Straipsnyje einama nuo teorinio milieu arba terpės koncepto ugdyme apmąstymo link galimybės realiai užčiuopti mokymosi iš terpių steigtį vaikams ir jaunuoliams būnant ir mokantis konkrečiose urbanizuotose vietose. Antropoceno vaikų mokymosi urbanizuotose vietose kaip terpėse galimybės atskleidžiamos nagrinėjant konkrečias mokymosi patirtis dviejuose skirtinguose kontekstuose: švietimo įstaigose vaikams mokantis pagal fenomenais grįstą metodiką bei vaikams ir jaunimui įsitraukus į klimato aktyvizmo veiklas už švietimo įstaigų ribų. Analizuojamos konkrečios vaikų ir jaunuolių buvimo ir / ar mokymosi patirtys rodo, kad jie yra betarpiškai susiję su urbanizuotomis vietomis kaip terpėmis. Mokymasis terpėse potencialiai tampa jų aktyvaus, afektiško veikimo ir kūrybiškumo, lygiaverčio santykio su viskuo, kas juos supa konkrečiose vietose ir už jų ribų, kūrimo galimybe. Be to, urbanizuota vieta kaip terpė apima galimybę vaikui / jaunuoliui priartinti ir už jos ribų egzistuojantį pasaulį ir tokiu būdu šią terpę plečia. Tyrimai atskleidžia, kad konkrečios urbanizuotos vietos kaip terpės, kurioje būtų mokomasi, steigčiai svarbios kelios sąlygos. Pirma, būtinas vietos apibrėžtumo ir stabilumo pakeitimas, kuomet ji įgauna naujų ypatybių ir galimybių. Antra, svarbus individualumo / vienišumo peržengimas, kai kiekvienas (-a) jaučiasi kuriantis (-i) santykį, kuris yra lygiavertis ir kuriame trinamos ribos arba turima hierarchija. Trečia, buvimui ir mokymuisi terpėse aktualus afektiškumas, kuris nukreiptas ne tik į save, bet ir į kitus. Ketvirta, urbanizuotai vietai kaip mokymosi terpei aktualu peržengti ribas į kitas aplinkas (tarkime, iš socialinės aplinkos peržengti į gamtinę aplinką).
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.