Maxo van Maneno praktikos fenomenologijos santykis su edukologija ir filosofija
Straipsniai
Sandra Kairė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0003-0618-0308
Publikuota 2021-04-21
https://doi.org/10.15388/Problemos.99.9
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Maxas van Manenas
praktikos fenomenologija
edukologija
fenomenologinė filosofija
metodologija

Kaip cituoti

Kairė S. (2021). Maxo van Maneno praktikos fenomenologijos santykis su edukologija ir filosofija. Problemos, 99, 118-130. https://doi.org/10.15388/Problemos.99.9

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama kanadiečių ugdymo teoretiko ir metodologo Maxo van Maneno pasiūlyta praktikos fenomenologijos metodologinė prieiga. Parodoma, kaip buvo formuojama praktikos fenomenologija, aprašomos jos pagrindinės ypatybės ir atskleidžiama, kodėl praktikos fenomenologija edukologijos mokslui yra aktuali. Remiantis filosofu Danu Zahaviu, taip pat išryškinamas probleminis Maxo van Maneno siūlomos metodologinės prieigos santykis su fenomenologine filosofija. Straipsnyje teigiama, kad praktikos fenomenologiją pasirinkęs tyrėjas turi išlaikyti kritinį požiūrį į svarbiausias praktikos fenomenologijos ypatybes, kritiškai vertinti van Maneno fenomenologinės filosofijos aiškinimą ir pradėti fenomenologinį tyrimą pirmiausia orientuojantis į pačią fenomenologinę filosofiją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikdamas tyrimą tyrėjas turėtų žvelgti į fenomenologiją ne tik kaip į metodologinę prieigą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.