Kai norisi daugiau nei tik išgyventi: studentų gyvybingumo prielaidos studijų kontekste
Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pasirinktų studijų aplinkos veiksnių prognostinę reikšmę studentų bazinių poreikių patenkinimui ir subjektyviam gyvybingumui, t. y. individo išgyvenamam vidiniam gyvybės, energijos ir žvalumo pojūčiui. Dėl sąsajų su motyvacijos ir gerovės rodikliais subjektyvus gyvybingumas yra svarbus reiškinys studentų imtyje. Ankstesni tyrimai atskleidė bazinių psichologinių poreikių svarbą gyvybingumui. Vis dėlto praktiniu požiūriu yra labai svarbu atrasti konkrečius veiksnius, kurie padeda studentams šiuos poreikius patenkinti. Didžiąją laiko dalį studentai praleidžia aukštosios mokyklos aplinkoje ir bendruomenėje, todėl natūralu, kad socialinė studijų aplinka gali stipriai lemti jų gerovę.
Tyrime dalyvavo 175 suaugę studentai. Dalyviai pildė anketą, sudarytą iš skalių, vertinančių subjektyvų gyvybingumą, bazinių poreikių patenkinimą ir 4 studijų aplinkos veiksnius: autonomiją palaikantį mokymosi klimatą, tobulėjimo galimybes, grįžtamąjį ryšį ir priklausymo jausmą. Duomenų analizei naudotos daugialypė tiesinė regresija ir mediacinė analizė.
Rezultatai atskleidė, kad visi pasirinkti studijų aplinkos veiksniai buvo susiję su didesniu subjektyviu gyvybingumu, o stipriausias gyvybingumo prognostinis veiksnys buvo priklausymo universiteto bendruomenei jausmas. Mediacinė analizė parodė, kad baziniai psichologiniai poreikiai paaiškina studijų aplinkos veiksnių efektą gyvybingumui.
Rezultatai atskleidė studijų aplinkos svarbą tam, kiek studentai jaučiasi gyvybingi, ir pateikė praktinių įžvalgų, kaip sustiprinti studentų gyvybingumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.