RELIATYVIZMAS IR HERMENEUTINIS MĄSTYMAS
Patirtis: interpretavimas ar objektyvumas
Claudio Ciancio
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2010.1.2767
PDF

Kaip cituoti

CiancioC. (2010) „RELIATYVIZMAS IR HERMENEUTINIS MĄSTYMAS“, Religija ir kultūra, 7(1-2), p. 25-33. doi: 10.15388/Relig.2010.1.2767.

Santrauka

Tradicinė tiesos kaip daikto ir intelekto atitikimo samprata yra pernelyg ribota. Ji nepaiso nei nuorodos į visumą, nei galimybės mąstyti tiesą ne kaip tai, kas yra, o kaip tai, kaip turėtų būti. Pastaruoju atveju tiesa susijusi su gėriu. Straipsnyje siekiama parodyti, kad šį susipynimą galima apmąstyti tik laisvės ontologijoje. Straipsnio autorius teigia, pirma, kad gėris yra būties prasmė, kuri yra tiesa radikaliausia prasme, antra, kad tiesai aptikti ir klaidai pripažinti bei atmesti reikia laisvės praktikos. Galiausiai laisvė pasirodo esanti tiesos šaltinis, o sykiu ir jos priėmimo ar atmetimo sąlyga.
Ar įmanoma reliatyvistinėje visuomenėje vėl pateikti svarstyti klausimą apie tiesą moralėje, teisėje ir, netgi pirmiau, metafizikoje? Straipsnyje į šį klausimą norima atsakyti dviem etapais. Pirma, parodoma, kad moralės ir filosofijos klausimai negali būti nagrinėjami objektyvuojančio mąstymo, antra, kad, nepaisant to, skirtingos tiesos ir universalumo formos yra pasiekiamos. Objektyvumas apibrėžia tik atskirą ir ribotą tiesos formą. Kadangi moralinė, religinė ir filosofinė tiesa yra neišsemiama, ji atsiskleidžia tik per interpretacijas. Kiekviena autentiška interpretacija išsako tiesą neužbaigdama jos. Interpretacija nėra arbitrali ir neatsisako nei proto kontrolės, nei jo universalumo matmens. Todėl šiuo atžvilgiu hermeneutika pateikia geresnį pagrindą tolerancijos ir dialogo reikalavimams nei tas, kurį siūlo reliatyvizmas. Be to, ji pateikia geresnį atsakymą negu į tiesą pretenduojančios objektyvistinė metafizika ir etika.
Pagrindiniai žodžiai: tiesa, reliatyvizmas, hermeneutinis mąstymas, laisvės ontologija.

RELATIVISM AND HERMENEUTICAL THINKING
Claudio Ciancio

Summary
The traditional concept of truth as adequacy is too limited. It neglects both the reference to the whole and the possibility to think of truth not as the way the world is but as the way it must be. In the latter way truth is entangled with good. The paper seeks to show that this entanglement can be thought of only within an ontology of freedom. First of all it shows that good is the sense of being that is truth in its most radical meaning. Secondly it shows that sticking to truth and acknowledgement and rejection of error require a practice of freedom. In conclusion freedom shows itself as origin of truth and at the same time as condition of its acceptance or rejection.
Is it possible in a relativistic society to propose again the question of truth in morality, right and, even before, in metaphysics? The paper wants to answer the question in two steps. First it is showed that moral and philosophical questions cannot be treated by an objectifying thought. Secondly it is showed that, despite of this, a different form of truth and universality is achievable. Objectivity defines only a particular and limited form of truth. As moral, religious and philosophical truth is non-exhaustible, it reveals itself only in interpretations. Every authentic interpretation says the truth without fulfilling it. Interpretation is not arbitrary and does not renounce the control of the reason and its dimension of universality. In this way hermeneutics gives better ground to the claims of tolerance and dialog than the one promoted by relativism. Furthermore it provides better answer to the claims of truth issued by objectivistic metaphysics and ethics.
Key words: truth, relativism, hermeneutical thinking, ontology of freedom.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.