„PASAULIO SUTVĖRIMO“ VAIZDINIAI – KONCEPTUALAUS MĄSTYMO MITINIS PAMATAS
Religijotyra
Dainius Razauskas
Publikuota 2008-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2008.1.2790
PDF

Kaip cituoti

Razauskas D. (2008) „,PASAULIO SUTVĖRIMO‘ VAIZDINIAI – KONCEPTUALAUS MĄSTYMO MITINIS PAMATAS“, Religija ir kultūra, 5(1), p. 74-87. doi: 10.15388/Relig.2008.1.2790.

Santrauka

Straipsnio objektas – tradiciniai pasaulio sukūrimo vaizdiniai kaip žmogaus psichinės raidos, jo sąmonėjimo figūratyviniai modeliai. Pirmiausia tai pasakytina apie patį populiariausią iš tokių vaizdinių – kosmogoniją kaip pasaulio sutvirtinimą, būtent sutvėrimą, iš skysto chaoso; jį galima laikyti atspindint pažinimą kaip sąmoningos tvarkos įvedimą suvokime. Tačiau kosmogonija kartais pavaizduojama ir kaip pasaulio aptvėrimas, jo sutvėrimas tvora, įsisavintos teritorijos, „kosmoso“ atitvėrimas nuo nepažįstamo, svetimo chaoso, o tokie vaizdiniai vėlgi eina būdingomis kognityvinės veiklos metaforomis. Pagaliau mitinis Kūrėjas pasaulį gali tiesiog sutverti ranka, pagniaužydamas ir suspausdamas, ir kaip tik tokie vaizdiniai daugelyje tradicijų grindžia koncepcijos, konceptualumo, konceptualaus mąstymo sampratą. Kita vertus, konceptuali pasaulėvoka, mistinių tradicijų požiūriu, stingdo, tvardo mąstymą ir yra kliūtis gyvam pažinimui, atviram sąmoningumui, tiesioginiam Būties patyrimui, o tokiai kliūčiai pašalinti skirtos dvasinės praktikos savo ruožtu pasitelkia vaizdinius, artimus eschatologiniams, t. y. vaizdiniams apie pasaulio galą.
Pagrindiniai žodžiai: mitologija, kosmogonija, sutvėrimas, koncepcija (konceptualumas), eschatologija.

IMAGES OF WORLD CREATION AS MYTHOLOGICAL FOUNDATION OF CONCEPTUAL THINKING
Dainius Razauskas

Summary
The paper aims at the psychological connotations of mythological images of the world creation. One of the most popular ones, for instance, that is, the image of creation as consolidation, solidifying, fastening of some liquid, watery primal matter amounts to the conscious ordering of the psychical data thus making a solid “cosmos” out of the “chaos” of unconscious perception. Sometimes the world creation is imagined also as fencing it around, enclosing from the surrounding chaos (cf. the Northern mið-garðr, Old English middan-geard etc.), in other words, as de-termining or de-fining it, that is, making a de-finition of it. Again, the world creation can be imagined as seizing and squeezing it by hand (out of clay, in particular), and namely this image constitutes the idea of “concept” and “conception” (Latin con-ceptio < con-cipio, capio “seize”, similarly in many languages) and, therefore, grounds conceptual thinking as such. On the other hand, mysticism refers “to the use of concepts as filters to screen us from a direct perception of what is. The concepts are taken too seriously; they are used as tools to solidify our world and ourselves” (as expressed by Chögyam Trungpa, the representative of the Vajrayāna Buddhism). In its turn, the spiritual enlightenment and liberation are often representend figuratively by images akin to these of eschatology.
Keywords: mythology, cosmogony, creation, concept (conceptual thinking), eschatology.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.