FILOSOFAI, POETAI IR RAGANOS
Hermeneutikos akiračiai
Dainius Razauskas
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2013.0.3683
PDF

Kaip cituoti

Razauskas D. (2013) „FILOSOFAI, POETAI IR RAGANOS“, Religija ir kultūra, 120, p. 79-96. doi: 10.15388/Relig.2013.0.3683.

Santrauka

Straipsnyje iškeliamos ir aptariamos dvi metaforos, kurių pagrindu galima gretinti tradicines filosofo, poeto ir raganos (raganiaus, žynio) sampratas. Pirmoji iš metaforų – „regėjimas“: tiek senovės graikų filosofai, tiek senovės indų išminčiai savo užsiėmimą sieja su regėjimu, save vadina regėtojais; nuo seniausių laikų ligi dabar apie pakylėtus dvasios regėjimus kalba poetai; „regėjimo“ sąvoka remiasi žynių, pranašų bei raganų pavadinimai įvairiose kalbose. Antroji iš metaforų – „skrydis“ ir jo atributas „sparnai“: tiek senovės graikų filosofai, tiek senovės indų išminčiai mintimis „skraidė“; apie „dvasios sparnus“ bei „dvasios skrydį“ kalba poetai; skraidymas buvo vienas iš raganų teismuose joms prikišamų nusikaltimų, o plaukuose aptiktos plunksnos – vienas iš svarbių įkalčių. Susidaro įspūdis, kad filosofai, poetai ir raganos – tai vis to paties dvasinio reiškinio atmainos, kurias vieną nuo kitos esmiškai skiria metaforos reikšmės supratimas arba nesupratimas.
Pagrindiniai žodžiai: metafora, regėjimas, skraidymas, religijotyra, filosofija.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.