Pacientų, kuriems taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija, slaugos problemų analizė
Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO) − tai dirbtinės kraujotakos technika, kritinių būklių metu palaikanti gyvybiškai svarbią plaučių ir (arba) širdies funkciją. EKMO laikoma sudėtinga klinikine veikla, reikalaujančia kritiškų sprendimų ir greitos medikų reakcijos, ypač kritiniais atvejais. Anestezijos ir intensyviosios priežiūros slaugytojai savo darbe susiduria su daugybe iššūkių, o ypač daug streso kelia pacientai, kurių sveikatos būklė yra kritinė. Slaugos procesas tampa dar sudėtingesnis, kai pacientui yra taikoma EKMO. Pacientas, kuriam atliekama EKMO, yra gydomas ir slaugomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tokių pacientų priežiūra, o ypač EKMO taikymo pradžioje, iš slaugytojų pareikalauja ne tik gilių slaugos žinių ir įgūdžių, bet ir lankstumo, greitos reakcijos, kad būtų patenkinti individualūs paciento poreikiai, atpažintos ankstyvos EKMO komplikacijos, kritinės būklės.
Tyrimo tikslas − išanalizuoti teoriniu aspektu slaugos ypatumus ir problemas, slaugant pacientus, kuriems taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.
Tyrimo metodas. Atlikta mokslinių straipsnių apžvalga naudojant reikšminius žodžius: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, slaugytojų žinios, slaugos problemos, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (anaesthesia and intensive care nurses, nurses knowledge, nursing problems, extracorporeal membrane oxygenation) ir jų kombinacijas su žodžiais „ir“ „arba“ („and“ „or“). Mokslinių straipsnių paieška atlikta PubMed, Cochrane ClinicalKey, BMJ Best Practice, Science Direct ir Google Scholar duomenų bazėse. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 2016–2022 metais publikuoti laisvai pasiekiami ir pilnos apimties straipsniai, kurie yra parašyti anglų kalba. Atrinkus tinkamus straipsnius bei mokslinę literatūrą buvo apžvelgti ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos slaugymo ypatumai.