Przedmiotem rozważań są polskie wyrazy archaiczne, których odpowiedniki są w aktywnym użyciu we współczesnym języku bułgarskim. Celem autora jest ujawnienie składu tej grupy archaizmów oraz pokazanie głównych przyczyn, które doprowadziły do polsko-bułgarskiej asymetrii w zakresie archaizacji. Badania wykazały, że we współczesnym języku bułgarskim funkcjonuje co najmniej 140 leksemów, które w języku polskim są archaizowane. Wśród nich przeważają archaizmy leksykalne i semantyczne, mniejszą liczbę stanowią archaiczne słowoformy. Tematycznie badane archaizmy należą głownie do kategorii powiązanych z człowiekiem, na przykład z cechami fizycznymi i psychicznymi, z życiem codziennym czy z relacjami międzyludzkimi. Według pochodzenia archaizmy stanowią zarówno wyrazy rodzime, jak i zapożyczone. Z formalnego punktu widzenia niektóre polskie wyrazy archaiczne i ich współczesne bułgarskie odpowiedniki są identyczne, przy innych występuje minimalna lub bardziej znacząca różnica. Pod względem semantyki większość polsko-bułgarskich par leksykalnych posiada takie same znaczenie, spotykane są również pary o większej lub mniejszej rozbieżności znaczeniowej. Czynniki, które przyczyniły się do badanej polsko-bułgarskiej asymetrii mają charakter przeważnie pozajęzykowy (społeczny, historyczny, polityczny). Odzwierciedlają one sposób powstania terminologii naukowej, postawy społeczne wobec wpływów z języków obcych, specyfikę relacji społecznych oraz proces kształtowania się języka standardowego w obu krajach.
Lenkų kalbos archaizmai ir jų atitikmenys bulgarų kalbojeStraipsnis skiriamas lenkų kalbos archaizmų, kurių analogai aktyviai vartojami šiuolaikinėje bulgarų kalboje, tyrinėjimui. Autoriaus tikslas – išnagrinėti šios archaizmų grupės sudėtį ir nustatyti pagrindines priežastis, lėmusias lenkų ir bulgarų kalbų asimetriją archaizacijos požiūriu. Atlikti tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje bulgarų kalboje vartojama apie 140 leksemų, priklausančių lenkų kalbos archaizmų grupei. Iš jų daugumą sudaro leksiniai ir semantiniai archaizmai, o archajiškų žodžių formų randama mažiau. Temiškai tiriami archaizmai daugiausia priskiriami kategorijoms, susijusioms su žmogumi: su fizinėmis ir psichinėmis žmogaus savybėmis, kasdieniu gyvenimu ar tarpasmeniniais santykiais. Pagal kilmę archaizmai gali būti pirminiai ir pasiskolinti. Formaliu požiūriu lenkiški archaizmai ir jų šiuolaikiniai bulgarų kalbos atitikmenys yra dažnai identiški, pasižymi minimaliais arba kiek reikšmingesniais skirtumais. Semantikos požiūriu dauguma lenkų ir bulgarų kalbų leksinių porų turi tą pačią reikšmę, taip pat yra porų, turinčių didesnį ar mažesnį reikšmių skirtumą, parodantį bulgarų kalbos žodžio semantikos išplėtimą arba susiaurinimą, palyginti su lenkų kalbos leksika.
Priežastys, turėjusios įtakos lenkų ir bulgarų kalbų asimetrijai atsirasti leksikos archaizavimo srityje, nėra tik lingvistinės. Jos siejamos su socialiniu, istoriniu ir politiniu kalbos aspektais: su mokslinės terminijos raida, visuomenės požiūriu į užsienio kalbų įtaką, socialinių santykių specifika ir literatūrinės kalbos formavimosi procesu abiejose šalyse.
Reikšminiai žodžiai: lenkų kalba, bulgarų kalba, archaizacija, archaizmai, kalbinė asimetrija.