Relacje ks. Remigiusza Kossakowskiego o jego staraniach w sprawie przyjęcia ks. Marcina Poczobuta-Odlanickiego w poczet członków Francuskiej Akademii Nauk (Na podstawie korespondencji z Poczobutem)

Santrauka

Artykuł dotyczy relacji z misji eksjezuity Remigiusza (Remigiana) Kossakowskiego (1730–1780), który w latach 1774–1780 przebywał we Francji jako korespondent zagraniczny KEN do spraw szkolnych i ksiąg elementarnych. Podczas pobytu w Paryżu Kossakowski podjął wiele starań, których celem było m.in. przyjęcie wybitnego astronoma profesora Akademii Wileńskiej ks. Marcina Poczobuta-Odlanickiego (1728–1810) w poczet członków korespondentów Królewskiej Akademii Nauk we Francji (membre correspondent de l’Académie des sciences). Relacje jego działań są zawarte w korespondencji z Poczobutem oraz częściowo z Andrzejem Strzeckim, ukazują one działalność Kossakowskiego na rzecz propagowania osiągnięć naukowych Poczobuta i obserwatoriun astronomicznego, poza tym zawierają sporo obserwacji dotyczących óczesnego paryskiego środowiska naukowego oraz autorefleksji na temat własnego postrzegania tego środowiska.

Kunigo Remigijaus Kosakovskio pasakojimai apie jo pastangas siekiant kunigo Martyno Počobuto-Odlianickio priėmimo į Prancūzų karališkosios akademijos narius. (Remiantis korespondencija su Počobutu)

Straipsnyje pristatoma eksjėzuito Remigijaus Kosakovskio (1730–1780) veikla, kurią jis aprašo savo laiškuose Vilniaus astronomijos observatorijos vedėjui Vilniaus akademijos profesoriui Martynui Počobutui-Odlianickiui (1728–1810); laiškai rašyti daugiausia 1778 m. Kosakovskis, bendraudamas su Paryžiaus mokslininkais, Prancūzijos karališkosios akademijos nariais (membre correspondent de l’Académie des Sciences), dėjo pastangas, kad Martynas Počobutas būtų priimtas į Prancūzijos karališkosios akademijos narius korespondentus. Savo veiksmus ir padėtį prieš rinkimus Kosakovskis gana nuodugniai išdėstė būtent Počobutui skirtuose laiškuose. Jis pateikė ne tik savo pastangų apžvalgas, bet ir daugybę pastabų bei apmąstymų apie ano meto Paryžiaus mokslininkų bendruomenę ir apie Prancūzijoje leidžiamas publikacijas bei jų autorius. Kosakovskio susirašinėjime su Počobutu atskleidžiami ir eksjėzuito nuopelnai propaguojant Počobuto mokslo pasiekimus akademinėje aplinkoje ir Vilniaus astronomijos observatorijos veikloje. 
Be kita ko, Kosakovskis parengė apie Počobuto astronominių stebėjimų „memorialą“ ir išplatino jį tarp akademikų, lankydamas juos prieš rinkimus, pristatydamas Počobuto atliktų tyrimų rezultatus, surengdamas Prancūzijos mokslų akademijos nariams rinktinius pietus. Jis prisidėjo prie to, kad 1778 m. rugpjūtį išspausdintame Prancūzijos žurnale Journal des Sçavants buvo paskelbtas straipsnis apie karališkąjį žvaigždyną „Taurus Poniatovii“. Kosakovskio korespondencijoje gausu pastebėjimų ir pamąstymų apie Paryžiaus papročius, įžymių Apšvietos epochos rašytojų, tokių kaip Volteras ir Jean-Jacquess Rousseau, kritikos. Ši korespondencija taip pat liudija apie Vilniaus ir Paryžiaus keitimąsi Apšvietos epochos mokslo idėjomis ir Vilniaus akademinės bendruomenės gyvą ryšį su Prancūzijos mokslo bendruomene. Kosakovskio laiškai atskleidžia autorių ne tik kaip aktyvų Vilniaus observatorijos ir jos vedėjo mokslo veiklos populiarintoją, bet ir kaip talentingą pasakotoją, pasižymintį išskirtiniais retoriniais gebėjimais.
Reikšminiai žodžiai: Remigijus Kosakovskis; Martynas Počobutas-Odlanickis; Prancūzijos karališkoji mokslų akademija (Académie des sciences); laiškai iš Paryžiaus; Vilniaus astronomijos observatorija.