Franciszek Karpiński i Marcin Poczobut – o korespondencji rektora Akademii Wileńskiej z ziemianiniem-poetą

Santrauka

W 1780 roku Franciszek Karpiński, jeden z najwybitniejszych polskich poetów lirycznych II połowy XVIII wieku, porzucił rodzinne Pokucie i przeniósł się do stolicy w nadziei poprawy swojej sytuacji materialnej i wejścia w świat kultury literackiej Warszawy czasów Stanisława Augusta. Publikacja kolejnych tomów poetyckich przyniosła mu oczekiwaną sławę, nie zmieniła jednak jego sytuacji materialnej. Karpiński rozpoczął więc starania o korzystną dzierżawę wsi na Podlasiu lub w Wielkim Księstwie Litewskim. Współpraca z Adamem Kazimierzem Czartoryskim pozwoliła na pierwszą wizytę w Wilnie w 1781 roku i poznanie Marcina Poczobuta, rektora Szkoły Głównej Litewskiej. Ich znajomość zaowocowała wymianą listów, którym towarzyszyły utwory poetyckie, pisane zarówno przez Marcina Poczobuta, jak i  ranciszka Karpińskiego.

Franciszekas Karpińskis ir Martynas Počobutas: apie Vilniaus akademijos rektoriaus ir dvarininko poeto susirašinėjimą
Martynas Počobutas, Vilniaus akademijos rektorius, ir poetas Franciszekas Karpińskis 1787–1799 m. apsikeitė bent keliais laiškais. Susirašinėjimą papildydavo poezijos kūriniai, kuriuos rašė ir poetas mėgėjas Počobutas, ir visuotinai pripažintas bei gerbiamas poetas Karpińskis. Šiame susirašinėjime galima įžvelgti faktų iš abiejų autorių biografijų. Karpińskis kaip tik tuo metu apsigyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, nuomojo naujus kaimus ir įsigijo nuosavą kaimą, įgijo naujų pažinčių ir draugų. Počobutui tai suteikė galimybę pažinti poetą, įtraukti jį į Vilniaus akademijos darbuotojų ratą, užmegzti draugystę ir sužinoti poeto nuomonę apie savo paties literatūros kūrinius. Nepaisant kelių bandymų, jiems nepavyko užmegzti glaudesnio bendradarbiavimo ir šiandien apie jų kontaktus liudija tik laiškai.
Reikšminiai žodžiai: Franciszek Karpiński; Martynas Počobutas; korespondencija; poezija; Apšvietos epocha; XVIII amžius; literatūrinė kultūra.