Rektor Marcin Poczobut wobec koncepcji konwiktów dla ubogiej szlachty w dobie Komisji Edukacji Narodowej
Straipsniai
Kazimierz Puchowski
University of Gdańsk, Poland
Publikuota 2021-12-30
https://doi.org/10.51554/SLL.21.51.08
PDF

Reikšminiai žodžiai

Konwikty dla ubogiej szlachty
Marcin Poczobut
Komisja Edukacji Narodowej

Kaip cituoti

Puchowski, K. (2021) “ Rektor Marcin Poczobut wobec koncepcji konwiktów dla ubogiej szlachty w dobie Komisji Edukacji Narodowej”, Senoji Lietuvos literatūra, 51, pp. 119–144. doi:10.51554/SLL.21.51.08.

Santrauka

Z chwilą, gdy Komisja Edukacji Narodowej przejęła sprawy oświaty, dominująca w edukacji elit szlacheckich misja ekskluzywnych, płatnych kolegiów (Collegia Nobilium) została ograniczona. Komisja otworzyła konwikty dla ubogiej szlachty – instytucje niezmiernie ważne dla procesu demokratyzacji szkolnictwa Rzeczypospolitej. Dzięki tego rodzaju placówkom zdobywanie wiedzy niezbędnej dla przyszłej profesji nie musiało być związane z pełnieniem funkcji służącego magnackiego ucznia czy studenta. Drobną, ubogą szlachtę chciano dzięki wykształceniu uniezależnić od zamożniejszej braci i przysposobić do zawodu nauczycielskiego, urzędniczego lub wojskowego, potrzebnych monarsze i krajowi. „Konwikt Wielki” w Wilnie przy Szkole Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego, nad którym pieczę sprawował rektor Marcin Poczobut, był największym konwiktem utrzymywanym z funduszu Komisji Edukacji Narodowej. Gromadził zwykle 70 wychowanków, nad którymi sprawowało nadzór dziesięciu dyrektorów. Listy kierowane do Poczobuta z prośbami o umieszczenie w tej instytucji synów czy nepotów ilustrują wysokie aspiracje edukacyjne ubogiej szlachty.

Rektorius Martynas Počobutas ir neturtingiems bajorams skirtų konviktų koncepcija Edukacinės komisijos laikais
Kai tik Edukacinė komisija pradėjo rūpintis švietimo reikalais, atitinkama kilmingųjų švietime dominavusi išskirtinių, mokamų kolegijų misija buvo apribota. Komisija įsteigė neturtingiems bajorams skirtus konviktus – institucijas, ypač svarbias Abiejų Tautų Respublikos švietimo demokratizavimui. Tokio tipo įstaigos lėmė, kad būsimai profesijai būtinų žinių įgijimas neturėjo būti siejamas su didiko mokinio tarnautojo ar studento funkcijos atlikimu. Smulkių, neturtingų bajorų išsilavinimas turėtų padaryti juos nepriklausomus nuo turtingesnių visuomenės atstovų, taip pat buvo siekiama parengti juos šaliai reikalingoms mokytojo, tarnautojo ar kario profesijoms. Vilniaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiosios mokyklos „Didysis konviktas“, globojamas rektoriaus Martyno Počobuto, buvo didžiausias Komisijos finansuojamas konviktas.
Jis turėjo „36.700 zlotų metinių pajamų iš Edukacinių fondų“, o šioje institucijoje „dėl didžiulio spaudimo beveik visada buvo išlaikomas 70 konviktorių su dešimčia direktorių skaičius“. Neturtingi bajorų jaunuoliai Komisijos sąskaita buvo rengiami vykdyti Abiejų Tautų Respublikos piliečio misiją, o laiškai su prašymais įkurdinti konvikte rodo aukštus neturtingų bajorų edukacinius siekius. Šis reiškinys nusipelno tolesnių šaltinių tyrimų.

Reikšminiai žodžiai: neturtingiems bajorams skirti konviktai; Martynas Počobutas; Edukacinė komisija.

PDF