Jėzuitiškojo dvasininkų ugdymo aspektai XIX amžiaus Lietuvoje
Straipsniai
Vilma Žaltauskaitė
Publikuota 2017-12-20
https://doi.org/10.51554/SLL.2017.28840
PDF

Reikšminiai žodžiai

Vilniaus vyskupija
Žemaičių (Telšių) vyskupija
seminarija
Jėzaus Draugija
Romos katalikų dvasininkas

Kaip cituoti

Žaltauskaitė, V. (2017) “Jėzuitiškojo dvasininkų ugdymo aspektai XIX amžiaus Lietuvoje”, Senoji Lietuvos literatūra, 44, pp. 199–213. doi:10.51554/SLL.2017.28840.

Santrauka

Jėzuitiškoji dvasininkų ugdymo tradicija Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose ir Vilniaus, ir Žemaičių vyskupijose siekia XVI a. Su pertrūkiais, kai seminarijos buvo atiduotos į kitų vienuolijų rankas, ši tradicija pasiekė ir XVIII a., tačiau Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m., Edukacinės komisijos veikla, Abiejų Tautų Respublikos padalijimai (1772, 1793, 1795) lėmė ir dvasininkų rengimo reformas. Dvasininkų rengimą ir tarnystę Rusijos imperijos valdžia siekė kontroliuoti, tačiau institucijų vidaus gyvenimas, dvasingumo ugdymo praktikos nepriklausė jos kompetencijai ir nebuvo lengvai kontroliuojama sfera, todėl seminarijose išliko ir jėzuitiškojo dvasingumo ugdymo praktikos.

PDF