Jėzuitiškoji dvasininkų ugdymo tradicija Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose ir Vilniaus, ir Žemaičių vyskupijose siekia XVI a. Su pertrūkiais, kai seminarijos buvo atiduotos į kitų vienuolijų rankas, ši tradicija pasiekė ir XVIII a., tačiau Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m., Edukacinės komisijos veikla, Abiejų Tautų Respublikos padalijimai (1772, 1793, 1795) lėmė ir dvasininkų rengimo reformas. Dvasininkų rengimą ir tarnystę Rusijos imperijos valdžia siekė kontroliuoti, tačiau institucijų vidaus gyvenimas, dvasingumo ugdymo praktikos nepriklausė jos kompetencijai ir nebuvo lengvai kontroliuojama sfera, todėl seminarijose išliko ir jėzuitiškojo dvasingumo ugdymo praktikos.