Straipsnyje pristatomas ir analizuojamas pirmasis Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) piligriminės kelionės aprašymo vertimas į vokiečių kalbą (1603). Vertėjas Laurynas Borkovskis, lydėdamas jaunuosius didikus, karaliaus Stepono Batoro patikėtinio Mártono Berzeviczy sūnus Kristupą ir Joną studijų kelionėje, išvertė ir Maince publikavo vertimą, kuris pasirodė tų pačių metų Frankfurto knygų mugės kataloge. Šis tekstas, iki šiol nesulaukęs tinkamo tyrėjų dėmesio, pirmiausia įdomus savo leidybine istorija ir paratekstais. Laurynas Borkovskis vertimą dedikavo būsimajam karaliui Vladislovui Vazai (1595–1648). Paaiškindamas, kuo piligrimystės aprašymas gali būti įdomus ir naudingas jaunajam valdovui, Borkovskis leidžia geriau įvertinti teksto to meto recepciją. Straipsnyje aptariamas ir „Dialoginis eilėraštis“ („Carmen dialogicum“) – poetinis pokalbis tarp brolių Jono ir Kristupo, kuriame išaukštinamas Radvilos Našlaitėlio asmuo ir Vazų giminė. Tyrimas parodo, kad tekstas buvo skirtas ne tik vokiškai kalbantiems ATR gyventojams, bet taip pat siekė atkreipti Mainco akademijos bendruomenės dėmesį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.