Straipsnyje analizuojamos evangeliškųjų misijų susiformavimo priežastys XIX a. europiniame kontekste ir Prūsijos valstybėje, supažindinama su misijų draugijomis, kurios vykdydamos misijų veiklą teikė misionieriams išsilavinimą ir siuntė juos į Azijos bei Afrikos valstybes. Tekste pristatomos pirmosios Prūsijoje įsteigtos misijų draugijos Karaliaučiuje (įsteigta 1822 m.) ir Berlyne (įsteigta 1824 m.) bei svarbiausi XIX a. misijų organizavimo vadovai Berlyne – Hermannas Theodoras Wangemanas ir Johannesas Evangelistas Gossneris. Aptariamos priežastys, lėmusios Prūsijos lietuvių įsitraukimą į misijų veiklą: aukų rinkimą misijų įgyvendinimui bei jaunuolių siuntimą į tarnystę misijose, daugiausia į Aziją (Indiją ir Kiniją). Tyrime evangeliškųjų misijų veikla nušviečiama analizuojant Prūsijos Lietuvoje XIX a. leistą lietuvišką periodiką, susijusią su evangeliškųjų misijų bei misionierių veikla. Didžiausias dėmesys skiriamas pirmojo lietuviškos periodikos leidėjo Johano Ferdinando Kelkio redaguoto laikraščio Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių turiniui analizuoti. Turinio analizė ne tik padėjo atskleisti Prūsijos lietuvių įsitraukimo į misijų veiklą aspektus, misionierių darbo kasdienybę, tačiau ir iliustravo lietuviškai skaitančios bendruomenės mentalinio pasaulio kaitą, kai šalia grynai religinio pobūdžio tekstų būdavo pateikiamos žinios apie įvairiuose žemynuose gyvenusias tautas ir jų etnografiją, istoriją bei geografiją.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.