Straipsnis skiriamas Palemono mito recepcijai Žemaitijoje nuo Palemono kalno pirmojo paminėjimo Seredžiaus bažnyčios inventoriuje (1779) iki Mečislovo Davainio-Silvestraičio poemos „Palemonas ir Giržduta“ (1901). Straipsnyje aptariama mito recepcija Žemaitijos „literatų“ tekstuose, kalendoriuose, bajorų Gimbutų genealogijoje, XIX a. pabaigoje užrašytame folklore. Išsamiau analizuojamas pavadinimo Palemono kalnas diegimas kolektyvinėje (kultūrinėje) žemaičių (ir ne tik jų) atmintyje.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.