Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė
Straipsniai
Alisa Sheppental
The Brandenburg University of Technology at Cottbus–Senftenberg, Germany
Publikuota 2022-09-01
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2021.2.35
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

intersekcionalumas
politinis aktyvizmas
lytiškumas
pilietybė

Kaip cituoti

Sheppental A. (2022) „Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 49(2), p. 50-69. doi: 10.15388/SocMintVei.2021.2.35.

Santrauka

Straipsnyje aptariamos moterų, kilusių iš Centrinės ir Rytų Europos, politinio aktyvizmo patirtys Berlyne. Pusiau struktūruoti interviu su 20–35 m. moterimis analizuojami pasitelkus N. Degele ir G. Winker pasiūlytą intersekcionalumo metodologiją, kur intersekcionalumas suvokiamas kaip sąveikos tarp nelygybę generuojančių socialinių struktūrų (galios santykių), simbolinių reprezentacijų ir tapatybių sistema. Visos tyrime dalyvavusios moterys politinį aktyvizmą laiko svarbiu savo tapatybės apibrėžčių dėmeniu. Moterys, kurios neturi Vokietijos pilietybės, savo kaip politinės aktyvistės tapatybę pirmiausia saisto su savo kaip migrantės patirtimi. Jos politinio aktyvizmo galimybes dažnai nurodo kaip svarbiausią priežastį, kodėl apsisprendė atvykti į Vokietiją, o tolerantiška politiniam aktyvizmui aplinka Berlyne suvokiama kaip kontrastas negatyvioms patirtims kilmės šalyse. O Vokietijos pilietybę turinčios moterys, kurios savo kilmės šalyje neturėjo jokių negatyvių patirčių, taip pat linkusios supriešinti „mažiau tolerantiškus Rytus“ ir „labiau tolerantiškus Vakarus“, tačiau tai vyksta tik simbolinių reprezentacijų lygmeniu arba artikuliuojama kaip kartų konflikto (tėvai–vaikai) patirtys.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.