Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė
Straipsnyje aptariamos moterų, kilusių iš Centrinės ir Rytų Europos, politinio aktyvizmo patirtys Berlyne. Pusiau struktūruoti interviu su 20–35 m. moterimis analizuojami pasitelkus N. Degele ir G. Winker pasiūlytą intersekcionalumo metodologiją, kur intersekcionalumas suvokiamas kaip sąveikos tarp nelygybę generuojančių socialinių struktūrų (galios santykių), simbolinių reprezentacijų ir tapatybių sistema. Visos tyrime dalyvavusios moterys politinį aktyvizmą laiko svarbiu savo tapatybės apibrėžčių dėmeniu. Moterys, kurios neturi Vokietijos pilietybės, savo kaip politinės aktyvistės tapatybę pirmiausia saisto su savo kaip migrantės patirtimi. Jos politinio aktyvizmo galimybes dažnai nurodo kaip svarbiausią priežastį, kodėl apsisprendė atvykti į Vokietiją, o tolerantiška politiniam aktyvizmui aplinka Berlyne suvokiama kaip kontrastas negatyvioms patirtims kilmės šalyse. O Vokietijos pilietybę turinčios moterys, kurios savo kilmės šalyje neturėjo jokių negatyvių patirčių, taip pat linkusios supriešinti „mažiau tolerantiškus Rytus“ ir „labiau tolerantiškus Vakarus“, tačiau tai vyksta tik simbolinių reprezentacijų lygmeniu arba artikuliuojama kaip kartų konflikto (tėvai–vaikai) patirtys.