Lyginamoji moralinio veiksmo analizė Vytauto Kavolio ir Émile’io Durkheimo sociologijos teorijose

Santrauka

Santrauka. Socialinis veiksmas ir moralinis veiksmas yra skirtingos analitinės kategorijos. Problema iškyla tuomet, kai reikia nustatyti šių sąvokų ryšius. Straipsnyje remiamasi pozicija, kad moralinis veiks­mas ir socialinis veiksmas santykiauja kaip dalis ir visuma, turi skirtingus tyrimo objektus, tačiau paklūs­ta tam pačiam tyrimo metodui. Remiantis Durkheimo socialinio fakto ir moralinio fakto apibrėžimais, teigtina, kad socialinis faktas yra platesnė kategorija, apimanti ir moralinius faktus. Socialinis veiksmas aiškinamas pritaikant socialinio fakto apibrėžimą, atitinkamai, moralinis veiksmas – moralinio fakto api­brėžimą. Socialiniam veiksmui būdingas individų atliekamų veiksmų tikslingumas. Moralinis veiksmas neįgyja tikslo siekimo savybės. Siekiant nustatyti moralinio veiksmo savybes, sąlygas, veiksnius, pasitelkia­mos moralinį veiksmą analizuojančios Émile’io Durkheimo ir Vytauto Kavolio teorijos. Prancūzų sociolo­gas išskiria socialinę galią, skatinančią individą elgtis vienu ar kitu būdu. Durkheimas asociacijos metodu parodo, kad socialinė galia veikia visuomenėje kaip ir individe. Kavolis pabrėžia moraliniam veiksmui pagrindą suteikiantį vidinį imperatyvą, kylantį iš sąmoningo individo, atliekamą internalizavus moralės principą savyje. Durkheimas akcentuoja holistinės metodologijos aspektą (visuomenė įgalina individą), Kavolis – individualistinės metodologijos aspektą (iš individo kylantį imperatyvą). Mokslininkų teorijose atskleidžiama, kad individas ir visuomenė siekia skirtingų tikslų. Individas siekia realizuoti laisvę kaip kūrybinį potencialą. Visuomenė įpareigoja individą paklusti istoriškai susiformavusioms elgesio taisyklėms bei normoms. Kita vertus, individas, atlikdamas moralinį veiksmą, visuomet yra veikiamas socialinės aplinkos ir jo veiksmai visuomet turi socialinį poveikį. Taigi straipsnyje moralinis veiksmas analizuo­jamas siekiant atskleisti įtampos ir sąveikos elementus tarp individo ir visuomenės lyginant Kavolio ir Durkheimo teorijas.

Pagrindiniai žodžiai: Vytautas Kavolis, Émile’is Durkheimas, socialinis veiksmas, moralinis veiks­mas, elgesio taisyklės bei normos, moralės principo internalizavimas.

Key Words: Vytautas Kavolis, Émile Durkheim, social action, moral action, rules of conduct, norms, internalisation of moral principle.

ABSTRACT

COMPARATIVE ANALYSIS OF MORAL ACTION IN SOCIOLOGICAL THEORIES OF VYTAUTAS KAVOLIS AND ÉMILE DURKHEIM

The article analyses the moral action to reveal the elements of tension and interaction between the in­dividual and the society by comparing theories of Vytautas Kavolis and of Emile Durkheim. Social action and moral action are different analytical categories. The problem arises when it is necessary to establish links between these concepts. The article is based on the position that moral action and social action has a relation as part and a whole, has a different study objects, but obeys the same study method. According to Dur­kheim‘s definitions of social fact and of moral fact, social fact is a broader category that includes the moral facts. It is shown that the facts includes social phenomena feathuring the expediency of performed actions of individuals. Therefore, social action is interpreted by adapting the definition of a social fact, as appropriate, moral action is interpreted by definition of moral fact. The aim is to identify the characteristics, conditions, and factors of moral action. Theories of moral action of Durkheim and of Kavolis are analyzed. French so­ciologist distinguishes social power to encourage an individual to behave in one way or another. Durkheim indicates that the social power works in society as in individuals by using an association method. Kavolis emphasizes the inner imperative which is a basis for moral action, arising from the conscious individual, performed after internalisation of moral principle itself. However, the individual and society have different goals. An individual seeks to realize the freedom as creative potential. The society requires the individual to obey historically formed norms and rules of conduct. On the other hand, the individual performing a moral action is always influenced by the social environment and his actions always have social impact.