politinis dalyvavimas socialinė aplinka tarpasmeniniai ryšiai socialinė struktūra socialinė komunikacija
Kaip cituoti
Imrasaitė, J. (2002) “Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 9, pp. 41–49. doi:10.15388/SocMintVei.2002.1.5905.
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
Santrauka
Piliečių politinis dalyvavimas yra būtina demokratinės valstybės funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo sąlyga. Tyrimo tikslas - nustaty socialinės aplinkos poveikį piliečių politiniam dalyvavimui. Tyrimo metodas - literatūros šaltinių analizė bei daugiapakopės stratifikuotos apklausos, atliktos Lietuvoje 1999 m., duomenų analizė. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad asmenų, su kuriais individas diskutuoja politiniais klausimais, skaičius daro poveikį individo politiniam dalyvavimui. Tyrimo rezultatai pagrindžia išvadą, kad klasikinis individo socioekonominio statuso modelis tik iš dalies paaiškina individų politinį dalyvavimą, nes neatsako į klausimą, kodėl tam tikra žemo socioekonominio statuso individų dalis dalyvauja politiniame procese ir kodėl tam tikra aukšto statuso individų dalis politiniame procese nedalyvauja. Duomenų analizė patvirtina prielaidą, kad minėtų marginalinių grupių elgesį galima paaiškinti socialinės aplinkos poveikiu, t.y. tam tikrais atvejais socialinė aplinka gali skatinti žemo socioekonominio statuso individus dalyvauti politinėje veikloje, o aukšto socioekonominio statuso individus nedalyvauti šioje veikloje.
