Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjama galios raiška ir jos funkcijos, o taip pat svarstoma metodologinė, teorinė ir procedūrinė problematika, susijusi su komunikaciniais santykiais, kurie konstruojami pasitelkiant tiriamąją bendruomenės veiklą. Kartu analizuojamas organizacinio identiteto susidarymas. Galia, tiksliau, galios raiška apibūdinama ne tik kaip blogai slepiamas apskaičiavimo veiksnys, bet ir kaipbūdingas komunikacinis kintamasis. Tokia prielaida rodo, kad kritinė analizė neturi ribotis paplitusiomis „dvitaktėmis“ jėgos–pasipriešinimo metaforomis. Gerokai svarbiau – išsiaiškinti organizacines prielaidas ir komunikacinius galios raiškos bruožus. Galia apibūdina komplikuotą, daugiakryptę santykių raišką, sudėtingą įtakų tėkmę, atsitiktinių veiksnių įgyvendinimą, susijusį su išorinėmis ir vidinėmis socialinių veikėjų kryptimis. Remiantis šiomis prielaidomis, galia – ne individų, o organizacinių reiškinių požymis. Pažymėtina, kad šis straipsnis siejamas su metodologine Ohio (JAV) universiteto Komunikacijos katedros programa – viešųjų interesų komunikacijos tyrimais.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai