Santrauka
Straipsnio tikslas – garbės logikos rekonstrukcija pasitelkiant klasikinio Viduržemio visuomenių modelio analizę. Viduržemio visuomenės kai kuriais atvejais – teisingai ar klaidingai – apibūdinamos kaip „garbės ir gėdos visuomenės“. Atsižvelgiant į tokį apibūdinimą, parodyta, kad garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių struktūrą. Dar svarbiau, kad atskleidžiama, jog garbė yra ne tiek moralinis kodas, kiek kalba ir racionalios socialinės strategijos, kurių tikslas – personalinės ir grupinės reputacijos, siekimas išvengti viešos diskreditacijos ir pažeminimo. Viduržemio visuomenėse savita „reputacijos politikos“ reikšmė, kaip racionalus apskaičiavimas, apimantis sumanų statuso, padėties ir garbės valdymą, individus bei grupes susieja su „fasado“ ir „kaukės“ problematika. Taigi kova už pripažinimą glaudžiai susijusi su „fasado“ ir „kaukės” gynimu viešosios nuomonės srityje. Baigiamojoje straipsnio dalyje atskleidžiama, kad archainiai Viduržemio garbės požymiai šiandieną paradoksaliai aptinkami reputacijos valdymo strategijose. Taigi garbės logika apibrėžiama kaip transkultūrinis reiškinys, besiskverbiantis už istorinės, etnografinės bei geografinės aplinkos ribų.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
