Negalia ir lytis. Fiziškai neįgalių moterų moteriškumo sampratos

Santrauka

Kalbant apie neįgalius asmenis Lietuvoje, dažniausiai analizuojamos tokios problemos, kaip socialinis dalyvavimas, užimtumas, švietimas, medicininė ir techninė pagalba, aplinkos pritaikymas, tačiau daug rečiau atsižvelgiama į jų lyties klausimus. Didžioji dalis leidžiamos literatūros moteriškumo klausimais Lietuvoje tyrinėja sveikų moterų problemas, o neįgalių moterų moteriškumas iki šiol lieka beveik neaptartas. Dar mažiau nagrinėti judėjimo negalią turinčių moterų klausimai. Šio straipsnio tikslas – apibūdinti judėjimo negalią turinčių moterų moteriškumo raiškos ypatumus. Straipsnyje mėginama atsakyti, ar fiziškai neįgalios moterys suvokia savo moteriškumą kaip alternatyvą norminiam moteriškumui. Straipsnyje analizuojami 12 pusiau struktūrizuotų interviu su fiziškai neįgaliomis moterimis, remiamasi dalyvaujančio stebėjimo Monciškėse, Lietuvos paraplegikų asociacijos vasaros stovykloje, duomenimis ir „Mis Negalia 2005“ renginio stebėjimo medžiaga. Èia taip pat naudojamasi kai kuriais Lietuvos sergančiųjų nervų–raumenų ligomis asociacijos žurnalo „Nendrelė“ tekstais ir žurnale „Panelė“ spausdintomis istorijomis apie neįgalias merginas bei aptariama mokslinė literatūra negalios ir lyčių tematika.