Straipsnyje svarstomi klausimai, susiję su, viena vertus, skurdo ar turto apibrėžimu, bei, antra vertus, reakcija į nusikaltimą Vakarų Europoje bei naujosiose Europos Sąjungos narėse. Autoriai pabrėžia, jog tradicinis bendro vidaus produkto kriterijus nėra pakankamas įvertinti skurdą ir suprasti tokiems reiškiniams kaip nusikalstamumas ir nusikalstamumo kontrolė. Šiam tikslui reikalingas žmogaus skurdo indeksas, daugiamatis skurdo rodiklis. Žmogaus skurdo indeksas atskleidžia atskirtį keturiuose lygmenyse: sveikatos, išsilavinimo, materialaus aprūpinimo standartų bei socialinės atskirties. Naudodamiesi šiuo įrankiu autoriai parodo stiprią koreliaciją tarp nelygybės ir įkalintųjų skaičiaus naujosiose Europos Sąjungos narėse. Daroma išvada, jog šiose valstybėse demokratijos įgyvendinimas atsietas nuo gerovės valstybės formavimo. Dėl to maža populiacijos dalis virsta ypač turtinga, o demokratijos raida ribojama. Autorių požiūriu, dažniausiai Jungtinės Amerikos Valstijos, o ne gerovės valstybė, yra laikomos raidos modeliu. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina obligarchijos grėsmė, kylanti dėl didėjančio atotrūkio tarp turtingai ir skurdžiai gyvenančių piliečių.