Nors teisė bene visuomet numatė atsakomybę už nusikaltimus gamtai, tačiau iki maždaug devinto XX amžiaus dešimtmečio tokią atsakomybę apibrėžiantys įstatymai nesudarė vientisos sistemos. Pagrindinis straipsnio tikslas - nagrinėti aplinkosaugos teisės raidą, aptariant aplinkosaugos politiką. Straipsnio autorė pabrėžia, jog aplinkosaugos politika toliau tebėra formuojama, aptaria veiksnius, dėl kurių aplikosaugos politika negali būti stabili, formalizuota, vienalytė. Atkreipiamas dėmesys, jog aplinkosaugos srityje tiek tarptautinės bendruomenės, tiek pavienių valstybių vykdomos reformos nepasiekė pagrindinių tikslų, kadangi nusikaltimų gamtai skaičius auga, nusikaltimų padariniai didėja. Straipnis plėtojamas nagrinėjant situaciją Rusijoje: autorė siekia atskleisti nusikaltimų gamtai tendencijas ir svarstyti aplinkosaugos galimybes.