Santrauka
Straipsnyje išryškinami svarbiausi specifiniai europinį tapatumą formuojantys diskursai: nacionalizmo, kultūrinis, filosofinis, politinis. Atskleidžiamas ir analizuojamas ryšys tarp atskirų koncepcijų ir politinio europinio tapatumo modelio, o taip pat jų tarpusavio sąveika. Daroma išvada, jog, atsižvelgiant į skirtingų Europos regionų kultūrines tradicijas, esamos tendencijos – sukurti transnacionalinę ES – yra neadekvačios. Todėl būtina svarstyti postnacionalinio tapatumo galimybes; tai reiškia, kad europinis tapatumas neturi įgauti nacionalinės kultūros bruožų ir tapti eurocentriniu. Europinis tapatumas turi teigti universalias konstitucines vertybes, išlaikant nacionalinį tapatumą pirmine tapatybe.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai