Santrauka
Pagrindinė straipsnyje plėtojama idėja yra ta: užuot siekę įrodyti, kad Europoje egzistuoja viešoji erdvė, arba, priešingai, kad viešoji erdvė ar viešosios erdvės dar nesusiformavusios, turėtume žvelgti į Europą kaip į daugialypių tinklų darinį. Šiuose tinkluose – daug savitų viešųjų erdvių. Koncepcija, kuri viešąją sritį siūlo tirti remiantis daugialypių tinklų idėja, kritiškai vertina tradicinį Jürgeno Habermaso po žiūrį, kuris traktuoja viešąją sritį kaip darinį, iš esmės ribojamą nacionalinių sienų. Socialiniai ir kultūriniai tinklai plėtojami visose gyvenimo srityse. Laikui bėgant, jie bręsta, kinta, gerokai išsiplečia. Šiandieną sunku aiškiai skirti įvairius tinklus, kurie tinkamai funkcionuoja vietiniame, nacionaliniame, transnacionaliniame, regioniniame, viršregioniniame, taipogi ir globaliame, lygmenyse. Vis dėlto, remiantis demokratijos teorijos principais, svarbu apibrėžti erdvines skirtingų tinklų formas, nes jos visos nusako skirtingus demokratinės politikos modalumus. Demokratija vietiniame arba nacionaliniame lygmenyse turi būti traktuojama kitaip, negu demokratija transnacionaliniame arba globaliame lygmenyse.
