tinkamas nuotolis svetingumas viešoji erdvė europėjimas komunikacinės erdvės
Kaip cituoti
Wessels, B. (2015) “Viešosios erdvės bei pilietinės visuomenės europėjimas ir dialogo kultūros puoselėjimas: tinkamo nuotolio sąvoka”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 23, pp. 28–46. doi:10.15388/SocMintVei.2008.3.6067.
Viešosios erdvės bei pilietinės visuomenės europėjimas ir dialogo kultūros puoselėjimas: tinkamo nuotolio sąvoka
Santrauka
Idealus viešosios erdvės modelis tinkamas viešoms diskusijoms, kurių paskirtis – svarstyti, kaip kuriami geros visuomenės pagrindai. Ne mažiau svarbūs klausimai, susiję su tolygia visuomenės raida. Šiems svarstymams dažniausiai daro įtaką istoriniai įvykiai, nacionalinės raidos ypatumai. Šiuolaikiniai procesai, susiję su viešosios erdvės europėjimu, skatina klausti: su kokiomis kliūtimis susiduriama kuriant Europos viešąją erdvę, siekiant įtraukti į šią erdvę skirtingas Europos socialines grupes? Be to: koks žiniasklaidos vaidmuo kuri ant pilietines kultūras Europoje? Norint suprasti žiniasklaidos vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę, svarbu išsiaiškinti būdus, kuriais remiantis žiniasklaida ir piliečių dalyvavimas traktuojami atsižvelgiant į vėlyvosios modernybės sąlygas ir išsiplėtusią Europos Sąjungos erdvę. Europoje kultūrinį išskirtinumą lemia gyvensenos skirtumai, institucinės raiškos būdai, taip pat asmeninio ir grupinio identiteto formavimosi bruožai. Dewey (1939) suformuluota idėja, kad visuomenę kuria ir atkuria bendravimas, skatina tirti kultūrinės raiškos ir kitus dialoginius klausimus. Straipsnyje analizuojamas skaitmeninių priemonių ir tradicinės žiniasklaidos vaidmuokuriant bendravimo ir dalyvavimo erdves. Pateikiami lyginamųjų Europos migracijos ir Europos mažumų bendruomenių tyrimų rezultatai. Atvejų studijos rodo, kad tradicinė žiniasklaida ir naujoji žiniasklaida skirtinguose kontekstuose panaudojamos skirtingai. „Tinkamo nuotolio“ (Silverstone 2007) sąvoka leidžia įvertinti šiuos procesus ir analizuoti žiniasklaidos vaidmenį kintančioje Europoje. Tinkamo nuotolio idėja nusako svetingumą, atsakomybę ir pasitikėjimą medituojant viešąjį ir kasdienį gyvenimą. Tai leidžia kritiškai įvertinti dabartinės žiniasklaidos gebėjimą skatinti polilogą tarp Europos tautų, ugdyti pagarbą ir supratimą, kurti viešąsias erdves europinėse bendravimo ir besikristalizuojančių prieštaravimų aplinkose.
