Žiniasklaidos utopija: visuomenės kuriamos žiniasklaidos link

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės žiniasklaidos priklausomybė nuo politikos ir kapitalo, siekiama išsiaiškinti, ar ir kiek žiniasklaida plačiąja prasme ir, konkrečiai, visuomeninis transliuo­tojas yra vieši. Pagrindinis tyrimo dalykas – individualių siekių ir viešumo santykis. Drauge aiškinamasi, ar ir kaip visa tai padeda nušviesti viešojo transliuotojo gebėjimą arba negebėjimą sužadinti visuomeninį aktyvumą, ypač tada, kai kalbama apie platesnes už nacionalines transliavimo formas. Straipsnyje pasitel­kiamas Slovėnijos visuomeninio transliuotojo pavyzdys kaip modelis, kuriuo remiantis tiriamas visuomeninis transliuotojas kaip struktūra, panaudojama nacionalinės valstybės ekonominių ir politinių interesų vardan. Straipsnyje aktualizuojamos visuomeninio transliuotojo problemos, ypač nesugebėjimas pritraukti išsklai­dytų visuomenės sluoksnių, besiformuojančių už nacionalinės valstybės sienų, apibrėžtų tapatumo ribų ir nacionalinių ryšių lauko. Pateikiami argumentai, įvardijantys, kodėl šiuolaikinėse diskusijose apie viešumo potencialą žiniasklaidoje reikia atsižvelgti į viešumo apraiškas ne tik pačioje žiniasklaidoje, bet ir už jos ribų, pasitelkiant „visuomenės kuriamos žiniasklaidos“ galimybes.