nacionalinis identitetas europinis identitetas politinis ir kultūrinis identitetas
Kaip cituoti
Rindzevičiūtė, E. (2002) “Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišką nacionalinį identitetą”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 10, pp. 61–80. doi:10.15388/SocMintVei.2002.2.6166.
Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišką nacionalinį identitetą
Santrauka
Vakarų Europos akademiniame ir politiniame diskursuose europinio identiteto analizė dažniausiai siejama su ES politinio teisėtumo, nusakančio dalyvavimo demokratijos stygių, problema. Tuo tarpu Lietuvoje europinio identiteto problema dažniau diskutuojama pasitelkiant tautinės identifikacijos problematikos prizmę. Abiem atvejais itin pabrėžiama tautinio identiteto politinės ir kultūrinės reikšmės apmąstymo būtinybė kaip neišvengiama europėjimo ir globalėjimo procesų pasekmė. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į paskutiniojo dešimtmečio diskusijas, jas analizuojant tarpukario ir pokario laikotarpiais plėtotų idėjų kontekste. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiama Vakarų Europoje vykstančių diskusijų, politinių programų ir viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizė siekia suformuoti konceptualinį ir istorinį pagrindą tolesnei Lietuvos situacijos studijai. Pirmiausia apibrėžiamos pagrindinės sąvokos ir nustatomi kertiniai, problemiški intelektinių diskusijų taškai. Nubrėžus šią konceptualinę koordinačių ašį, pereinama prie viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizės. Apklausų rezultatai analizuojami ir lyginami su intelektualų ir politikų įvardintomis aprašomosiomis ir normatyvinėmis vizijomis. Šitaip pamėginsiu patikrinti, kiek diskusijose ginamos identifikacijos versijos sutampa ar skiriasi nuo viešojoje nuomonėje funkcionuojančių sampratų.
