Tautos naracija ir simbolinis konstravimas Lietuvoje 1988-1991 metais
-
Neringa Klumbytė
Publikuota 2000-12-16
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2000.3-4.7224
PDF

Reikšminiai žodžiai

tautinis sąjūdis
tauta
naracija
simboliai
mobilizacija

Kaip cituoti

Klumbytė N. (2000) „Tautos naracija ir simbolinis konstravimas Lietuvoje 1988-1991 metais“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 0(3-4), p. 51-61. doi: 10.15388/SocMintVei.2000.3-4.7224.

Santrauka

Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti 1988-1991-ųjų metų tautinio sąjūdžio naratyvus ir simbolius. Aptariamuoju laikotarpiu pagrindinis “tautos” (“nation”) simbolis buvo įvairiai siejamas su kitais simboliais (“Vakarų”, “Rytų”, “demokratijos”, “pilietinės visuomenės” ir kt.) Naratyvai, perteikiantys istorinius ir atminties diskursus apie “tautą”, ir simboliai buvo tam tikri tautinio sąjūdžio veiksniai, kurie pateikė ir įteisino tautinę ideologiją bei tautinius kultūros modelius. Jie buvo svarbūs mobilizuojant tautą, kuriant tautinio identiteto formas, įteisinant tautinę politiką ir politinę bei socialinę kaitą. Retorikos, naratyvų ir simbolių analizė leidžia kalbėti apie socializmo ideologinius modelius, išlikusius tautinio sąjūdžio laikotarpiu, bei palyginti tautinį sąjūdį Lietuvoje su kitais aptariamojo laikotarpio tautiniais sąjūdžiais.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.