Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės
-
Algimantas Valantiejus
Publikuota 2001-07-02
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7232
PDF

Reikšminiai žodžiai

national identity
Lithuanian nationalism
language
social factors
cultural factors
economic factors
Miroslav Hroch
Czesław Miłosz tautinis identitetas
Lietuvos nacionalizmas
kalba
socialiniai veiksniai
kultūriniai veiksniai
ekonominiai veiksniai
Miroslavas Hrochas
Czesławas Miłoszas

Kaip cituoti

Valantiejus, A. (tran.) (2001) “Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 7(1-2), pp. 20–45. doi:10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7232.

Santrauka

XIX a. paskutiniojo ketvirčio socialinių ir kultūros procesų Lietuvoje interpretavimas duoda pagrindo teigti, kad sociologiniu požiūriu tautinio identiteto simbolinis konstravimas buvo sudėtinis reiškinys, susidedąs iš įvairių, vienas kitą papildančių, o kartais netgi prieštaringų, komponentų. Straipsnio autorius siekė keleto tikslų: 1) pasitelkus esamus istorinio aiškinimo ar literatūrinės įžvalgos pavyzdžius, svarstyti specifinių socialinių ir kultūros veiksnių sutapimą ankstyvuoju lietuvių tautinio sąjūdžio laikotarpiu; 2) aptarti santykį tarp kalbos veiksnio ir praktinio veiksmo, išnagrinėti lingvistinio identiteto raidos socialines priežastis; 3) tikslinti žodžių, vartojamų skirtinguose istorinio aiškinimo pavyzdžiuose, reikšmes. Šie trys aspektai vienas kitą papildo: straipsnyje nėra dalykų, kurių nebūtų aptikę ir įvardiję istorikai ir sociologai. Čia bandoma nauju žvilgsniu pažvelgti į turimus faktus pakartotinai interpretuojant aptariamo istorinio laiko socialinio veiksmo priežastis.
PDF

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>