Klaipėdiškių identitetas ir vokiečių-lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje XIX ir XX amžiuose
-
Vygantas Vareikis
Publikuota 2001-07-02
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7233
PDF

Reikšminiai žodžiai

Klaipėda
dvigubas identitetas
vokiečių-lietuvių santykiai
Mažoji Lietuva
Didžioji Lietuva

Kaip cituoti

Vareikis V. (2001) „Klaipėdiškių identitetas ir vokiečių-lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje XIX ir XX amžiuose“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 7(1-2), p. 54-65. doi: 10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7233.

Santrauka

XX a. lietuvių istoriografijoje retai svarstyti Klaipėdos krašto gyventojų (klaipėdiškių/memelenderių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grupė tapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacija XX a. pirmoje pusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaip Prūsijoje (Vokietijoje) gyvenę lietuviai, išlaikydami kalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.