Šiame straipsnyje analizuojama, kaip danai ir lietuviai kaito kodus socialiniame tinkle „Facebook“, ir tiriamos galimos tokios vartosenos priežastys. Tyrimui surinkti šešių įžymių žmonių – trijų danų ir trijų lietuvių – „Facebook“ įrašai ir kitų „Facebook“ vartotojų komentarai po šiais įrašais nuo 2015-08-31 iki 2015-09-06. Atrinktieji yra žinomi žmonės iš Lietuvos – Andrius Tapinas (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Paulius Ambrazevičius ir Oleg Šurajev (humoristai) – bei iš Danijos – Clement Kjersgaard (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Peter Falktof ir Michael Schøt (humoristai). Specialiai buvo atrinktos panašaus profilio žmonių poros, nes norėta geriau palyginti komentarus po šių žmonių įrašais iš skirtingų kalbinių bendruomenių.
Tyrime taikoma kodų kaitos (code-switching) teorija, teigianti, kad kalbos vartotojai kaito kodus dėl įvairių priežasčių: pritrūkę reikiamos ar tinkamai skambančios frazės, paveikti tam tikros nuotaikos, norėdami pabrėžti tai, ką sako, iš įpročio, norėdami suteikti savo pasakymui tam tikrą, su kažkuria kalba asocijuojamą prasmę, kurdami savo identitetą, kreipdamiesi į kitus klausytojus, referuodami į pokalbio kontekstą ar tiesiog norėdami atkreipti dėmesį (Malik 1994, cituojama Eldin 2014).
Tyrimas susideda iš kiekybinės ir kokybinės analizių. Iš kiekybinės analizės matyti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ lietuviai buvo labiau linkę maišyti kalbas panašiai kaip ir danai, ir kad anglų kalba pasitaikė dažniausiai visuose maišytos kalbos atvejuose.
Iš kokybinės analizės matyti, kad maišytos kalbos priežastys yra gana panašios: tiek lietuviai, tiek danai vartoja angliškas diskurso žymes, kad pabrėžtų tai, ką sako. Angliški bruožai taip pat vartojami siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį, o entekstualizuodami kita nei gimtąja kalba tiek danai, tiek lietuviai dažniausiai pasitelkia angliškai kalbančių šalių popkultūrą, kas atspindi kalbos vartotojų sociokultūrinę realybę. Vis dėlto, skirtingai nuo danų, lietuviai kartais vartoja rusiškus lingvistinius bruožus, kad referuotų į Sovietų Sąjungą.
Ateityje kalbos vartosena socialinėje svetainėje „Facebook“ tarp lietuvių kalbos vartotojų galėtų būti tiriama taikant etnografinį metodą, kad būtų galima geriau atsižvelgti į kalbėtojų motyvus pasirenkant vienokią ar kitokią vartoseną, jų socialinį statusą, išsilavinimą bei lytį, o taip pat – socialinius ryšius tarp dialogo dalyvių.