Rusiški ir angliški ištekliai Vilniaus paauglių kalboje: tekstynu paremtas tyrimas
Articles
Inga Vyšniauskienė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2014-11-07
https://doi.org/10.15388/TK.2014.17490
PDF

Reikšminiai žodžiai

sociolingvistika
Vilniaus kalba
paauglių kalba
Vilniaus paauglių kalbos tekstynas
angliški ištekliai
rusiški ištekliai

Kaip cituoti

Vyšniauskienė I. (2014) „Rusiški ir angliški ištekliai Vilniaus paauglių kalboje: tekstynu paremtas tyrimas“, Taikomoji kalbotyra, (6), p. 1-32. doi: 10.15388/TK.2014.17490.

Santrauka

Didmiesčiuose daugėjant daugiakalbių gyventojų, intensyviau pradėta tyrinėti ir didmiesčiuose vartojama jaunimo kalba. Tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas, norėdamas savo kalbinei veiklai suteikti kūrybiškumo ir žaismingumo, dažnai savo kalboje įterpia ir kitų kalbų leksikos, pvz., danai paaugliai vartoja turkų, britai – vokiečių kalbos išteklių. Teorinį jaunimo kalbos tyrimų pagrindą sudaro postruktūralistinis požiūris į kalbą kaip sociokultūrinį konstruktą. Manoma, kad kalbos kaip uždaros sistemos samprata nėra tinkama šiuolaikinei įvairialypei miesto paauglių kalbinei vartosenai apibūdinti:  paaugliai ne tik įterpia kitų kalbų leksikos, bet drauge maišo ir fonetinius, sintaksinius įvairių kalbų bruožus, todėl atskirų kalbų ribų dažnai neįmanoma nubrėžti. Jaunimo kalbai apibūdinti tyrėjai pasitelkia kitai kalbai būdingų išteklių sąvoką. Darant prielaidą, kad Vilnius kaip daugiakalbis Lietuvos miestas yra itin tinkama terpė rastis įvairiakalbei, mišriai vartosenai, tyrimui pasirinkta būtent sostinės jaunimo spontaniška kalba. Tyrimo empirinis pagrindas - beveik 170 tūkst. žodžių Vilniaus paauglių (10–16 m.) iš skirtingos socialinės ir etninės sudėties Vilniaus rajonų kalbos tekstynas. Etniškai žymėtais rajonais įvardyti tie, kuriuose didžioji gyventojų dalis yra lenkai ir rusai, etniškai nežymėtais – kuriuose daugiausia lietuvių tautybės gyventojų. Visose tekstyne pasirinktose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Kiekybinės analizės duomenimis, paaugliai iš etniškai žymėtų rajonų vartoja statistiškai daugiau ir įvairesnių rusų kalbos išteklių. Be to, jiems būdinga didesnė leksinių ir funkcinių rusų kalbos išteklių kategorijų įvairovė – ne tik rusų slengas ir keiksmažodžiai (kaip ir paaugliams iš etniškai nežymėtų rajonų), bet ir citatos, kodų kaita. Etniškai nežymėtuose rajonuose vaikinai vartoja du kartus daugiau rusų kalbos slengo ir keiksmažodžių išteklių nei merginos, todėl tikėtina, kad rusų kalbos ištekliai koreliuoja su vyriškumu. Anglų kalbos išteklių vartosenai etninis rajono žymėtumas įtakos neturi. Gali būti, kad tą lemia skirtinga prieiga prie anglų kalbos resursų: tiek žymėtų, tiek nežymėtų rajonų paaugliai su anglų kalbos ištekliais susiduria per populiariąją kultūrą, internetą. Taip pat tyrimas parodė, kad Vilniaus paauglių kalba nėra chaotiškas kitakalbių išteklių kratinys, tačiau savitas normas turinti kalbinė praktika.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.