Paraiškos
Tautosakos darbai
Paraiškos
Norint įteikti straipsnį, būtina registruotis ir prisijungti prie žurnalo leidybos sistemos.

Atmintinė teikiantiems paraiškas

Pateikdami paraišką, autoriai turi patvirtinti, jog sutinka su visais žemiau išvardintais reikalavimais. Priešingu atveju paraiškos gali būti atmestos.
  • Straipsnis iki šiol nebuvo publikuotas ir nėra pateiktas kitiems žurnalams (arba paaiškinimai šia tema pateikiami Komentaruose redaktoriui).
  • Straipsnio tekstas pateikiamas Open Office, Microsoft Word arba RTF dokumentų formate.
  • Jei yra, bibliografinėse nuorodose pateikiami URL.
  • Tekstas pateikiamas 12 dydžio šriftu. Kur reikalinga, akcentavimui naudojamas kursyvas, o ne pabrauktas tekstas (kadangi pabrauktas tekstas reiškia nuorodą į internetinius šaltinius). Visos iliustracijos, paveikslai ir lentelės tekste pateikiamos atitinkamose vietose, o ne straipsnio pabaigoje.
  • Straipsnio stilius ir bibliografinės nuorodos tenkina reikalavimus, išdėstytus Reikalavimai autoriams.

Nurodymai autoriams

Bendrosios nuostatos

Tautosakos darbuose skelbiami originalūs mokslo straipsniai, mokslinės recenzijos, mokslo istorijai svarbūs dokumentai ir folkloro šaltiniai su moksliniu komentaru, informacija apie folkloristikos aktualijas, akademinio gyvenimo įvykius. Mokslo straipsniai ir kitos publikacijos skelbiami lietuvių, anglų kalbomis. 

Teikiami straipsniai ir recenzijos negali būti publikuoti anksčiau ar įteikti kitiems leidiniams.

Rekomenduojama straipsnio apimtis – 40 000, recenzijos – 20 000 – 40 000, informacinio teksto – iki 10 000 spaudos ženklų. Didesnės apimties darbai spausdinami atskiru redaktorių kolegijos sprendimu.

Žurnalui įteiktus mokslo straipsnius įvertina mažiausiai du recenzentai. Recenzavimas vyksta anonimiškai: recenzentams neteikiama informacija apie straipsnio autorių, o autoriams neatskleidžiama, kas yra straipsnio recenzentai. Kai recenzentų vertinimas išsiskiria, skiriamas trečias recenzentas.

Recenzuojant straipsnį vertinamas temos aktualumo, mokslinės problemos, tyrimo tikslo pagrįstumas; mokslinės problemos ištirtimo įvertinimas; taikomų tyrimo metodų tinkamumas; literatūros ir šaltinių sąrašo reprezentatyvumas; pasirinktos problemos nagrinėjimo išsamumas; išvadų pagrįstumas nagrinėtos problemos, tikslo atžvilgiu; teksto struktūra, kalbos ir stiliaus tinkamumas.

Redaktorių kolegija turi teisę nepradėti recenzavimo proceso, jeigu teikiamas straipsnis neatitinka parengimo reikalavimų, leidinio tematikos, mokslinis stilius ir kalba yra akivaizdžiai nepakankamos kokybės. Taip pat pasiliekama teisė atmesti jau recenzuotą rankraštį, jei teikiamų straipsnių autoriai neatsižvelgia į recenzentų pastabas ir nepateikia argumentuoto paaiškinimo raštu.

Reikalavimai publikacijoms

Tekstas turi būti pritaikytas operacinei sistemai „Windows“ (formatas – „doc“ arba „docx“), surinktas standartiniais kompiuteriniais šriftais („Times New Roman“ ir kt.), 12 punktų dydžiu.

Teksto paaiškinimai ar kitos su tekstu susijusios papildomos žinios nurodomos išnašose. Išnašų stilius automatinis, jos žymimos skaičiais ir pateikiamos puslapio apačioje. Literatūros (jeigu reikia, ir šaltinių) sąrašas pridedamas mokslinės publikacijos pabaigoje.

Iliustracijų pateikimas. Schemos, diagramos turi būti parengtos kompiuterinės grafikos priemonėmis; nuotraukos, natografuotos ir leidybai parengtos melodijos – „tiff“ arba „jpg“ formatais (rinkmenų prievardžiai – *.tif arba *.jpg), ne mažesne kaip 300 dpi skyra. Nurodomas nuotraukų fotografas, kas ir kada fotografuota, nuotraukos šaltinis. Autorius privalo turėti leidimą naudoti iliustracinę medžiagą. Iliustracijas rekomenduojama pateikti kaip publikacijos priedą, o tekstiniame publikacijos faile nurodyti vietas, kur jos turėtų būti.

Kaip straipsnio priedą galima pridėti ir kitus daugialypės terpės failus: garso ar vaizdo įrašus. Garso įrašai turi būti parengti „mp3“ formatu ne didesnės nei 64 MB apimties (rekomenduojamas kokybės lygis – 128 Kbps), vaizdo įrašai – „mp4“ formatu, koduojamu naudojant H. 264 suspaudimo technologiją. Šie priedai skaitytojams bus prieinami elektroninėje žurnalo versijoje.

Rekomenduojama pridėti ne daugiau kaip penkias straipsnio iliustracijas.

Straipsnio struktūra. Straipsniai privalo būti parengti vadovaujantis straipsnio sandaros šablonu:

(1) straipsnio pavadinimas (surinktas 14 punktų dydžio šriftu, ne didžiosiomis raidėmis);

(2) autoriaus (-ių) vardas ir pavardė; įstaigos, kurioje darbas atliktas, pavadinimas lietuvių ir anglų kalbomis; autoriaus (-ių) elektroninio pašto adresas, ORCID id numeris (visa informacija surinkta 12 punktų dydžio šriftu, ne didžiosiomis raidėmis);

(3) santrauka straipsnio kalba (apimtis 1000–1400 spaudos ženklų);

(4) reikšminiai žodžiai straipsnio kalba (ne daugiau kaip šeši), atskiriami kableliais;

(5) pagrindinis tekstas (jis gali būti skaidomas į smulkesnius skyrius, turinčius savo antraštes);

(6) šaltinių bei literatūros sąrašai.

Citavimas ir nuorodos. Trumpos citatos tekste skiriamos dvigubosiomis kabutėmis, citatos citatose – viengubosiomis. Ilgesnės citatos pateikiamos petitu ir iškeliamos iš pastraipos ribų, prieš citatą ir po jos paliekant po tuščią eilutę. Jei citata yra kita nei straipsnio kalba, ją pagrindiniame tekste rekomenduojama pateikti išverstą, esant reikalui – ir originalo kalba išnašoje. Kiekviena autorių korekcija ar kupiūra citatoje žymima laužtiniais skliaustais. 

Po citatos arba ją perpasakojus skliaustuose pateikiama literatūros ar šaltinio nuoroda: nurodoma autoriaus, leidinio sudarytojo, redaktoriaus ar parengėjo pavardė (pavardės), publikacijos metai, puslapis (Biržiška 1925: 10–11; [Mašiotas] 1918: 3; Litovkina et al. 2008: 250). Jei literatūros sąraše du ar daugiau autorių yra bendrapavardžiai, autoriaus pavardė nuorodoje papildoma vardo inicialu. Jei šaltiniai (žodynai, folkloro leidiniai ir pan.) žymimi santrumpomis, skliaustuose pateikiama santrumpa ir puslapis. Kai reikia nurodyti leidinių tomą, jis rašomas arabiškaisiais skaitmenimis prieš puslapio numerį (BRMŠ 2: 45). Jei patogiau nurodyti ne leidinio puslapį, o iš jo cituojamo teksto numerį arba puslapį ir numerį, nurodoma leidinys, tomas, numeris arba puslapis ir numeris (LLD 21 nr. 225; BsJK: 383, nr. 4). Pateikiant bibliografinę nuorodą į archyvinį dokumentą, rekomenduojama nurodyti dokumento pavadinimą (pirmus dokumento pavadinimo žodžius, po jų rašant daugtaškį) arba dokumento autorių, datą (jei nežinoma, rašoma [s.a.]), po jų dėti kablelį ir pateikti tikslų šaltinio lapo arba puslapio numerį (Sruoga [1913-11-25], l. 1v; Valkininkų parapijos gyventojų... 1913, l. 140v). Literatūros ir šaltinių nuorodos skliaustuose viena nuo kitos atskiriamos kabliataškiais. Ir tekste, ir iškeltinėje citatoje literatūros ar šaltinio nuoroda dedama prieš skyrybos ženklą. Šaltiniai žymėtini pasirinkus nuoseklią sistemą (rekomenduojama vartoti santrumpas). 

Cituojant iš interneto svetainės, reikia laikytis tokios pačios nuorodų pateikimo tvarkos, t. y. nurodyti autoriaus pavardę ir metus apibendrinant, pavardę, metus ir puslapį (jeigu toks yra) cituojant pažodžiui ar perpasakojant. Kai interneto šaltinis neturi autoriaus arba straipsnyje pateikiama daug internetinių nuorodų, rekomenduojama straipsnio pabaigoje pateikti sunumeruotų interneto nuorodų sąrašą, o tekste laužtiniuose skliaustuose nurodyti interneto šaltinio numerį sąraše [1, 2, 3].

Leidinių pavadinimai tekste rašomi kursyvu, straipsnių ir kitų mažesnės apimties tekstų pavadinimai – su kabutėmis. Nelietuvių kalba parašytų darbų pavadinimai pateikiami originalo kalba, skliaustuose nurodomas jų pavadinimas lietuvių kalba.

Moksliniame tekste minimi asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma. Pirmą kartą minimas visas asmenvardis, toliau rekomenduojama rašyti vardo inicialą ir pavardę. Nelietuviški vietovardžiai adaptuojami lietuviškai. Išimtiniais atvejais (pvz., jei vietovardis nėra plačiai žinomas, neįtrauktas į žinynus) vietovardį galima palikti originalo rašyba kursyvu.

Bibliografijos reikalavimai. Skyrium sudaryti šaltinių ir literatūros sąrašai pateikiami mokslinės publikacijos pabaigoje, pozicijos išdėstomos abėcėlės tvarka. Pirmiausia pateikiamos lotyniškosios abėcėlės šaltinių ir literatūros pozicijos, po jų – kirilikos ar kitos abėcėlės tekstai. Aprašant leidinį remiamasi antraštinio puslapio, ne viršelio ar metrikos duomenimis. Leidinyje nenurodomi, bet žinomi arba rekonstruoti duomenys (autorius, išleidimo vieta, data ir pan.) rašomi laužtiniuose skliaustuose. To paties autoriaus publikacijos, išleistos tais pačiais metais, atskiriamos raidėmis (a, b, c...). Kai autorių arba sudarytojų yra daugiau negu trys, nurodomas tik pirmasis ir santrumpa et al. Aprašant slapyvardžiu ar inicialais pasirašytą publikaciją, laužtiniuose skliaustuose pirma nurodomas asmenvardis.

Elektroninės publikacijos aprašomos taip pat kaip spausdintinės, bibliografinio aprašo gale papildomai skliaustuose nurodomas interneto tinklalapio adresas.

Straipsnyje ar kitoje publikacijoje cituojami šaltiniai ir literatūra turi būti nurodyti remiantis pateikiamais bibliografinio aprašo pavyzdžiais.

Tautosakos darbų bibliografinio aprašo pavyzdžiai

ŠALTINIAI

ATU – Hans-Jörg Uther. The Types of International Folktales: A Classification and Bibliography 1: Animal Tales, Tales of Magic, Religious Tales and Realistic Tales, with an Introduction; 2: Tales of the Stupid Ogre, Anecdotes and Jokes, and Formula Tales; 3: Appendices, (FF Communications 284–286), Helsinki: Academia Scientiarum Fennica, 2004.

BsJK – Juodoji knyga, surinko Jonas Basanavičius, parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka, (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka 12), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.

BRMŠ – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai 2: XVI amžius, sudarė Norbertas Vėlius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2001.

Gluski Jerzy (ed.) 1971. Proverbs = Proverbes = Sprichwörter = Proverbi = Proverbios = Пословицы: A Comparative Book of English, French, German, Italian, Spanish and Russian Proverbs with a Latin Appendix, compiled and edited by Jerzy Gluski, Amsterdam; London, New York: Elsevier, 1971.

KHM – Die Kinder- und Haus-Märchen 1–2, gesammelt durch die Brüder Grimm, Berlin: Realschulbuchhandlung, 1812–1815.

Kl – Kalendorinių apeigų dainų skyrius Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių liaudies dainų kataloge.

LKŽ-e – Lietuvių kalbos žodynas: pataisyto Lietuvių kalbos žodyno (1–20, 1941–2002) elektroninė versija (http://www.lkz.lt).

LLD – Lietuvių liaudies dainynas 21: Karinės-istorinės dainos 6: Partizanų dainos, parengė Kostas Aleksynas, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.

LTTc-e – Latviešu tautas ticējumi 1–4, sakrājis un sakārtojis Prof. P. Šmits, Rīgā: Latviešu folkloras krātuves izdevums, 1940–1941 (http://valoda.ailab.lv/folklora/ticejumi/).

SJPSz – Słownik języka polskiego 1–3, red. Mieczysław Szymczak, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1978–1981.

Sruoga [1913-11-25] – Balio Sruogos atvirlaiškis Liudui Girai, [Panevėžys], [1913-11-25], Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 13, b. 1630, l. 1v.

TER – Archer Taylor, English Riddles from Oral Tradition, Berkeley and Los Angeles: University of California Press, 1951. 

Totoriai Lietuvos istorijoje... – Totoriai Lietuvos istorijoje: nuo priešų iki piliečių (https://www.muziejuedukacija.lt/lt/totoriai_lietuvos_istorijoje_nuo_priesu_iki_pilieciu).

Valkininkų parapijos gyventojų... 1913 – Valkininkų parapijos gyventojų Romos katalikų, kalbančių lietuviškai, sąrašas, 1913 m., Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 604, ap. 1, b. 9792, l. 140v.

Виноградова Л. Н. 1995. «Адвент», in: Славянские древности: этнолингвистический словарь в 5-ти томах 1, под общей редакцией Н. И. Толстого, Москва: Международные отношения, p. 94–96.

LITERATŪRA

Aleksandravičius Egidijus 1994. Lietuvių atgimimo kultūra: XIX amžiaus vidurys, Vilnius: Baltos lankos.

Bartmiński Jerzy, Chlebda Wojciech 2013. „Problem konceptu bazowego i jego profilowania – na przykładzie stereotypu Europy“, Etnolingwistyka 25, p. 69–95.

Biržiška Mykolas 1925. Dainų istorijos vadovėlis, 3-iasis leidimas, Kaunas: „Vyties“ bendrovės leidinys.

Bula Dace (ed.) 2017. Latvian Folkloristics in the Interwar Period, (Folklore Fellows’ Communications 313), Helsinki: Academia Scientiarum Fennica.

Carnes Pack 1994. “The Fable and the Proverb: Intertexts and Reception”, in: Wise Words: Essays on the Proverb, edited by Wolfgang Mieder, New York–London: Garland, p. 467–493.

Georges Robert A. 1981. “Do Narrators Really Digress? A Reconsideration of ‘Audience Asides’ in Narrating”, Western Folklore 40 (3), p. 245–252.

Kanyó Zoltán 1981. Sprichwörter – Analyse einer einfachen Form. Ein Beitrag zur generativen Poetik, The Hague, Paris and New York: Mouton Publishers.

Krištopaitė Danutė (sud.) 1985. Aš išdainavau visas daineles: Pasakojimai apie liaudies talentus – dainininkus ir muzikantus 1, sudarė ir parengė Danutė Krištopaitė, Vilnius: Vaga.

Kudirkienė Lilija 2001. „Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys“, Tautosakos darbai 15 (22), p. 121–127.

[Leparskienė Lina] 2019. „Senas vynas naujame vynmaišyje, arba Apie atgimusią Sabantujaus šventę“ [pokalbis su tiurkologe Galina Miškiniene], Būdas 3, p. 14–21.

Litovkina Anna T. et al. 2008. “Punning in Anglo-American, German, French, Russian and Hungarian Anti-Proverbs”, Proverbium 26, p. 248–287.

[Mašiotas Pranas] P. M. 1918. „Arklys lietuvių dainose“, Dabartis, saus. 10, p. 3.

Merleau-Ponty Maurice 2018. Juslinio suvokimo fenomenologija, iš prancūzų k. vertė Jūratė Skersytė ir Nijolė Keršytė, Vilnius: Baltos lankos.

Pekarskis Jurgis 2021. „Iš praeinančio laiko, kuris istorinėje atmintyje neištirpsta“, bernardinai.lt, saus. 17 (https://www.bernardinai.lt/is-praeinancio-laiko-kuris-istorineje-atmintyjeneistirpsta/).

Röhrich Lutz 2008. “And They Are Still Living Happily Ever After”: Anthropology, Cultural History, and Interpretations of Fairy Tales, edited by Wolfgang Mieder and Sabine Wienker-Piepho, translated from German by Paul Washbourne, Burlington, Vt.: The University of Vermont.

Sauka Donatas 2007. Lietuvių tautosaka, 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Smith Sidonie, Watson Julia 2010. Reading Autobiography: A Guide for Interpreting Life Narratives, 2nd edition, Mineapolis, London: University of Minnesota Press.

Sruoga Balys 2003. „Mūsų tautosaka ir gyvenimas“, in: Balys Sruoga, Raštai 9 (1): Tautosakos studijos, 1921–1947, parengė Algis Samulionis, Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 429–430.

Totoriai Lietuvos istorijoje... – Totoriai Lietuvos istorijoje: nuo priešų iki piliečių (https://www.muziejuedukacija.lt/lt/totoriai_lietuvos_istorijoje_nuo_priesu_iki_pilieciu).

[Turauskas Pranas] R. M. 1902. „Senoviška iš stabmeldystės laikų daina“, Tėvynės sargas 9, p. 33–34.

Vācere Laila 2012. Kognitīvā poētika latviešu dainās par ābeli: no formulas uz zīmi: promo-cijas darbs, Rīga: Latvijas universitāte.

Zaikauskienė Dalia 2012. Lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje: tradicija ir inovacija: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas (http://vddb.library.lt/fedora/get/ LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120702_082439-61301/DS.005.0.01.ETD).

Березовая Н. В. 2002. «Исландские поверья об «ожывших покойниках» и их связь со скандинавским погребальным культом», in: Представления о смерти и локализация Иного мира у древних кельтов и германцев, oтв. ред. Т. А. Михайлова, Москва: Языки славянской культуры, p. 226–252.

 

Asmens duomenų apsaugos deklaracija

Asmens duomenys ir elektroninio pašto adresai, pateikti šiam tinklapiui, bus naudojami tik pagal deklaruojamą paskirtį - žurnalų leidybai ir publikavimui. Šie duomenys niekada nebus skelbiami viešai arba perduoti trečiosioms šalims (išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius įstatymus tai padaryti privaloma).