Liaudies dainos kanoninė samprata: nuo XVIII a. iki šių dienų
Straipsniai
Jurga Sadauskienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2021-06-01
https://doi.org/10.51554/TD.21.61.01
PDF

Reikšminiai žodžiai

liaudies daina
kanonas
folkloras
etnografinis judėjimas
aranžuota daina

Kaip cituoti

Sadauskienė, J. (2021) “Liaudies dainos kanoninė samprata: nuo XVIII a. iki šių dienų”, Tautosakos darbai, 61, pp. 15–46. doi:10.51554/TD.21.61.01.

Santrauka

Nacionalinio atgimimo priešaušryje lietuviams savigarbos ir lygiavertiškumo pirmaujančioms Europos tautoms argumentu tapo tradicinės dainos, kurios pripažintos mažaraščių žemdirbių pasaulėžiūros, moralės, vertybių atspindžiu. Folkloristai siekė surinkti ir išsaugoti žodinį paveldą mokslui ir ateities kartoms bei parodyti pasauliui ir lietuviškai visuomenei vertingiausiąją lietuviškos tradicijos dalį. Buvo suformuotas kanoninis tradicinės dainos įvaizdis, kurio pagrindiniai bruožai: liaudiška kilmė, lyrinė forma, tampri sąsaja su žemdirbių gyvensena, gamtiška pasaulėjauta, aukštas meniškumas ir aukšti moraliniai standartai. Per visą folkloristikos mokslo formavimosi ir plėtojimosi laiką didelė dalis dainuojamosios tradicijos, kuri vienu ar kitu požiūriu neatitiko šio kanono, negrįžtamai slydo folkloristams pro pirštus. Dainos įvaizdis buvo (ir iš dalies iki šiol yra) derinamas prie liaudies dainos misijos – atspindėti tautos dvasią. Straipsnyje siekiama atskleisti šį liaudies dainos kanono formavimąsi moksliniame diskurse, jo įtaką viešajam dainos gyvenimui, folklorizmo judėjimui.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.