Šiame straipsnyje siekiama atskleisti romantizmo apraiškas Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais sukurtose partizanų, jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių dainose. Nors tyrime remiamasi Vytauto Kubiliaus ir kitų literatūrologų darbais, tačiau tai folklorinis tyrimas – dainų tekstai suvokiami kaip tam tikru laikotarpiu sukurtas, bendrais stilistiniais bruožais pasižymintis folkloro sluoksnis. Gretinamos pripažintų poetų eilės ir nežymių autorių sukurtos dainos, tačiau nesiekiama atskleisti autorinių tekstų virtimo folkloru, domimasi bendra kultūrine įtaka, liaudiškoje rezistencinėje poezijoje ieškoma įvairių kartų romantikų kūryboje išplėtotų motyvų. Pastebėjus nuoseklią tautinio romantizmo tradicijos tąsą, būdingų romantinių motyvų pasikartojimą, manoma, kad po tarpukariu lietuvių poezijoje pasireiškusio neoromantizmo pokario metais kilo dar viena šio stiliaus banga, kurią galima vadinti liaudiškuoju romantizmu.