Straipsnyje analizuojama, kaip XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vystėsi lietuvininkų folklorinė dainavimo tradicija. Gilinamasi į 1971–2020 m. Klaipėdos krašto folkloro kolektyvų, kurie savo misija arba vienu iš tikslų laiko lietuvininkų dainavimo tradicijos puoselėjimą, veiklą. Tyrimas pagrįstas iki šiol nenaudota medžiaga, kuri patikslina esamus etninės muzikos gaivinimo tyrimų Lietuvoje rezultatus ir rodo, kad Klaipėdos krašte susikūrę folkloro ansambliai taip pat yra reikšminga XX a. septintajame dešimtmetyje kilusio Lietuvos folkloro ansamblių judėjimo ir etninės muzikos gaivinimo dalis. Atskleidžiamas ankstyvasis lietuvininkų dainavimo tradicijos perėmimo tarpsnis, kuris susijęs su 1971 m. įkurtu tuometinės Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų folkloro ansambliu „Vorusnė“ ir jo įtaka kitų Klaipėdos folkloro kolektyvų kūrimuisi bei gerokai platesniems Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo procesams.
Lietuvininkų dainavimo tradiciją XX a. antrojoje pusėje ėmė globoti ir reguliuoti Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo institucijos, praktiškai ją perėmė ir toliau puoselėja folkloro ansambliai, pavieniai asmenys. Lietuvininkai šiuose procesuose dalyvauja gana rezervuotai.