Straipsnyje nagrinėjama iki šiol nepakankamai tyrėjų dėmesio sulaukusi XX a. Amerikos lietuvių etninės ir tautinės tapatybės išraiškos per maistą problema. Objektas – tapatybė ir maistas istoriniame teoriniame naratyve. Pasitelkus istorinį lyginamąjį metodą, siekiama atskleisti, kokie pagrindiniai lietuvių išeivių maisto skirtumai įvardyti naratyve. Remiamasi keitimosi, suvokiamo kaip kintanti tapatybė, teorine prieiga; į maistą žvelgiama kaip į savitą kultūros dalį, kintančią migracijos procese. Lyginamuoju požiūriu gilinamasi į lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose leistas knygas, skirtas maistui gaminti. Nagrinėjami šie klausimai: 1) Amerikos etninės virtuvės (ne)susiformavimo problematika; 2) lietuvių išeivių maistas migracijoje, daugiakultūrės aplinkos įtaka jo pasirinkimui; 3) lietuviško maisto ir kalbos ryšys; 4) lietuviško maisto reikšmė konstruojant tapatybę išeivijoje. Daromos išvados, kad išeivijoje gyvenusių lietuvių maisto pasirinkimą keitė įvairiakultūrė Amerikos aplinka bei vyravusių „Lydymosi puodo“ ir „Salotų dubens“ teorijų idėjos.