Dainos apie socialines klases ir jų pateikimas dviejuose stambiausiuose latvių dainų rinkiniuose

Santrauka

Straipsnio dėmesio centre – latvių liaudies dainos apie socialines klases, arba vadinamosios socialinės dainos. Norima palyginti socialinių dainų skyrius dviejuose stambiausiuose latvių liaudies dainų rinkiniuose – rinkinyje Latvju dainas (1910), sudarytame Krišjanio Baruono, ir akademiniame leidinyje Latviešu tautasdziesmas (1983), kurį parengė Latvių folkloro archyvo tyrėjai, – siekiant nustatyti, kaip liaudies dainų tekstų atranka ir klasifikavimas atskleidžia tiek istoriniu laikotarpiu, kai buvo rengiamos publikacijos, vyravusią ideologiją, tiek asmenines sudarytojų pažiūras.
Pirmoje straipsnio dalyje aptariamas socialinių dainų pateikimas pirmajame išsamiame latvių liaudies dainų rinkinyje Latvju dainas. Dėmesys telkiamas ir į atitinkamo skyriaus sandarą, ir į jame skelbiamų liaudies dainų turinį. Kadangi šio leidinio sudarytojas buvo aktyvus Latvijos tautinio atgimimo XIX a. pabaigoje veikėjas, galima įžvelgti jo pastangas susieti šio judėjimo ideologiją su socialinių dainų klasifikacija. Tokiu būdu skyriuje „Platesnė visuomeninė padėtis ir socialinės klasės“ reiškiama latvių kaip tautos (o ne vien valstiečių luomo), turinčios bendrą istoriją, idėja. O dainų, sudarančių poskyrį „Latvių ir vokiečių santykiai“, atranka ne tik atskleidžia istorinį latvių valstiečių ir vokiečių žemvaldžių konfliktą, bet ir pateikia sąsajų su politine Latvijos padėtimi XIX a. pabaigoje ir atspindi stiprėjančią latvių tautinę savimonę. Socialinių dainų, skelbiamų rinkinyje Latvju dainas, turinys nagrinėjamas atsižvelgiant į istorinę perspektyvą ir aptariant tiek istorinį skirtingų Latvijos visuomenės sluoksnių gyvenimą, tiek liaudies dainų vaizduojamą baudžiavą vokiečių dvaruose. Šioje straipsnio dalyje taip pat pateikiama žinių apie rinkinio sudarytojo K. Baruono mokslines pažiūras ir jo gyvenimo kelią.
Antra teksto dalis skiriama socialinių dainų publikavimui leidinyje Latviešu tautasdziesmas aptarti, pirmiausia kreipiant dėmesį į jų rinkimą sovietmečio folkloro ekspedicijose, o paskui – į garsaus latvių dainų tyrėjo Janio Rozenbergo įtaką šių dainų atrankai ir interpretacijai leidinyje. Iš pradžių Latviešu tautasdziesmas buvo sumanytas kaip rinkinio Latvju dainas tęsinys, kuriame turėjo būti sutelkta visa Latvių folkloro archyvo surinkta dainų medžiaga. Tačiau Sovietų okupacija ideologiškai pakoregavo šį sumanymą ir privertė jo rengėjus iš dalies atsisakyti rinkinyje Latvju dainas taikyto modelio. Skyriaus „Socialinė priešprieša“ struktūrą imta grįsti liaudies dainų interpretacija iš klasių kovos ideologinės perspektyvos, išryškinant tiek turtingųjų ir vargšų priešpriešą latvių visuomenėje, tiek žemdirbių ir dvarininkų konfliktą vokiečių dvaruose. Negana to, dainų atrankos principai, atsižvelgiant vien į socialinių klasių paminėjimą jų tekstuose ir išplėšiant dainas iš skirtingų teminių ciklų, visiškai nepasiteisino. Sudarytojams siekiant kiek galima labiau padidinti socialinių dainų skaičių bei jų įvairovę, daugelis dainų buvo atskirta ir nuo originalaus jų gyvavimo konteksto. J. Rozenbergo indėlis į šio rinkinio sudarymą, socialinių dainų atranką ir interpretavimą akademiniame leidinyje nemažai pasako apie talentingo mokslininko darbą ideologinės Sovietų režimo priespaudos sąlygomis – tiek prisitaikymo, tiek asmeninių mokslinių interesų tenkinimo požiūriu.