Straipsnyje, pasitelkiant vieno patiekalo – barščių – atvejo tyrimą, nagrinėjamas tradicijos ir kūrybos laisvės santykis Lietuvos gastronomijos istorijoje. Tyrimui kaip šaltiniai naudojamos XVII–XIX a. Lietuvoje parašytos receptų knygos. Gastronominės tradicijos ir asmens (kuchmistro, virėjo) kūrybos laisvės tyrimai atliekami Jurijaus Lotmano semiosferos, Claude’o Lévi Strausso – skonemų ir Iljos Prigožino (Ilya Prigogine) kultūros evoliucijos ir mutacijų teoriniuose kontekstuose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tradicija ir kūrybos laisvė gastronominėje kultūroje sudaro sąveikaujančią porą, kurios elementai įgalina vienas kito buvimą: kūrybos laisvė yra neįmanoma be tradicijos išmanymo, o kūryba – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių tradicijos gyvybingumą.