Skaičių kalba apie Žemaitijos kultūros paveldą: Igno Končiaus kryžių ir koplytėlių statistika 1911–1940 m.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip fiziko etnografo Igno Končiaus (1886–1975) Žemaitijos kryžių bei koplytėlių tyrimai, atlikti 1911–1940 metais, koreliuoja su pasaulio statistikos ir etnografijos problematika. XIX ir XX a. pradžioje Lietuvos etnografijos ir folkloro tyrimus veikė Rusijos imperijos statistikos kanono kryptis. Dirbdamas Rusų imperatoriškojoje geografijos draugijoje, latvių lingvistas, etnografas Eduardas Volteris (1856–1941) plėtojo etnografines statistines studijas „gentinei“ gyventojų sudėčiai nustatyti, tyrė materialiąją kultūrą. Ekspedicijose jo padėjėjas ir mokinys buvo fizikas etnografas I. Končius: jis perėmė E. Volterio idėjas ir surašė 1911–1940 metų Žemaitijos kryžių ir koplytėlių statistiką. Šiuos atradimus ir statistikos konceptą apibūdino septyniose knygelėse Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Straipsniu siekiama atskleisti, kaip I. Končiaus Žemaitijos kryžių ir koplytėlių statistikos tyrimo ypatybės siejasi su Rusijos imperijos mokslo kanonais ir pasauline etnografijos teorija. Pasitelkus lyginamąją istorinę analitinę prieigą, nagrinėjami šie klausimai: Končiaus (1) 1912 m. statistinių tyrimų ypatybės, (2) 1932–1940 m. statistika ir (3) jo tyrimų ryšiai su kitais mokslais. Daroma išvada, jog I. Končiaus darbai turi daug bendrumų su vokiečių statistika, Johanno Gottfriedo Herderio antropologija ir savaip atskleidžia Žemaitijos gamtos ir kultūros paveldo istoriją.